Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos: 100-mečio skrydis
Kovo 12 d. sukaks 100 metų, kai buvo įkurta Lietuvos karo aviacija. Istorijos verpetuose jai teko atlikti daug svaiginančių skrydžių ir skaudžiai sudužti. Atsikūrusios Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos (KOP) šimtmečio skrydžiui kyla apsirūpinusios moderniais 3D radarais ir sistemomis NASAMS bei svajodamos apie naujus sparnus.
Technologijų amžiaus iššūkiai
Visais laikais aviacija rodė žmogaus techninės minties pažangą, ir per 100 metų pasiekta neįtikėtinų aukštumų: nuo cepelinų (metalinių dirižablių) ir pirmųjų lėktuvų, panašių į skraidančias daržines su dviračio ratais, iki sudėtingų avionikos sistemų bei kosminių technologijų. Nors aviacijos pasaulis smarkiai pasikeitė, KOP vadas plk. Dainius Guzas sako, kad tarpukario Lietuvos ir dabartinių aviatorių vertybės išliko tokios pačios: „Karo aviacijos pradininkų pavyzdys mus įpareigoja dirbti taip, kad Karinės oro pajėgos gyvuotų dar ne vieną šimtmetį, taigi svarbiausia yra tarnauti Lietuvai, o ne pavienių žmonių interesams. Jubiliejų pasitinkame su pakilia nuotaika, nes šiandieninė situacija nuteikia optimistiškai.”
Naujasis technologijų amžius KOP lėmė labai daug iššūkių, nes po šių pajėgų sparnu glaudžiasi net keli specializuoti padaliniai, o kiekvienam jų reikia modernios ir itin brangios technikos: Aviacijos bazei (AB) – orlaivių, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybai (OESKV) – radarų, Oro gynybos batalionui (OGB) – priešlėktuvinių sistemų. KOP nūdieną plk. D. Guzas apibūdina kaip kopimą į kalną: „Padidėjęs finansavimas krašto apsaugai leido pradėti oro gynybos sistemų NASAMS įsigijimo procesą ir apsirūpinti moderniais ilgojo nuotolio (3D) radarais. Šios priemonės gerokai padidins mūsų gynybinę galią.” Tai – šimtų milijonų eurų vertės pirkiniai, be kurių neįsivaizduojama visapusiškai veikianti šalies gynybos sistema, o pagaliau išjudint grandioziniai KOP modernizacijos projektai yra didžiulis visos krašto apsaugos sistemos (KAS) pasiekimas. Jubiliejų pasitinkantys karo lakūnai viliasi, kad palankūs permainų vėjai pūs ir toliau, nes jau ateina metas keisti sparnus.
Dabar KOP eskadrilėse yra vos po kelis lėktuvus, o turimi Spartan jau baigia išūžti ausis VIP keleiviams ir vos spėja suktis, gabendami žmones bei krovinius. Sraigtasparnių yra šiek tiek daugiau, bet bitės darbininkės Mi-8 artėja prie savo kelionės pabaigos. „Atsižvelgiant į techninius resursus, ilgiausiai šie sraigtasparniai galėtų skraidyti iki 2026 metų, bet reikia suprasti, kad jie „išmirs” po vieną. Tai reiškia, kad iki to laiko jau turi atsirasti nauji sraigtasparniai su paruoštomis įgulomis, kad gerai veikianti paieškos ir gelbėjimo sistema nesužlugtų”, – sako KOP vadas ir pripažįsta, kad vienas svarbiausių prioritetų šiuo metu yra stiprinti aviacinius pajėgumus – skraidinimą oru, paramą kariniams vienetams bei paieškos ir gelbėjimo operacijas. Plk. D. Guzas užsiminė, kad jau rengiami ir derinami planai, kaip palaipsniui būtų galima atnaujinti KOP orlaivių parką, bet galutinius sprendimus priims KAS vadovybė.
Aviacijos bazėje – grandiozinės statybos
Šiauliuose įsikūrusi KOP AB – itin svarbi vieta nepriklausomybės kartos lakūnams. Būtent čia glaudėsi pirmieji atsikūrusių KOP lėktuvai, o 2004 m. Lietuvai įstojus į NATO, bazė tapo ir Aljanso naikintuvų bei lakūnų, atskridusių saugoti Baltijos šalių oro erdvės, namais.
Per visą nepriklausomybės laikotarpį AB infrastruktūra buvo nuolat gerinama, nes orlaiviai – itin brangi technika, kuriai reikia ypatingos priežiūros, pakilimo ir tūpimo takų, angarų ir daugybės aptarnaujančių specialistų. Nuo įstojimo į NATO nuveikta itin daug: atnaujintas pagrindinis ir atsarginis kilimo ir tūpimo takas, pastatyti angarai naikintuvams, taip pat degalų bazė, transporto ir naikintuvų peronai, sparno operacijų centras, naujas NATO oro policijos misijos pastatas kariams, įrengtos naikintuvų gaudyklės, atnaujinti riedėjimo takai. Įsigyta ir įvairios aerodrominės įrangos bei technikos, pvz., įvairių prietaisų, sudarančių sąlygas geriau orientuotis besileidžiantiems lėktuvams, sniego valymo ir ugniagesių automobilių, kitos specialiosios paskirties technikos terminalo operacijoms atlikti.
KOP AB vadas plk. ltn. Antanas Matutis sako, kad jo vadovaujamas objektas vystosi labai sparčiai, užduočių vis daugėja, o šiuo metu įgyvendinamus didžiulius bazės infrastruktūros plėtros projektus ketinama užbaigti per dešimtmetį. Dabar bazės teritorijoje įrengiamas 250 miegamųjų vietų gyvenamasis pastatas kariams, statomi nauji peronai ir angarai sraigtasparniams bei lėktuvams, ruošiamasi priešgaisrinės stoties (centro) statybai ir inžinerinių tinklų rekonstrukcijai. „Tikiuosi, kad dešimtmečio planą, gal su tam tikrais pokyčiais, pavyks įgyvendinti ir AB taps modernesnė, dar geriau pasiruošusi krašto gynybai”, – sako plk. ltn. A. Matutis.
Šiuo metu AB primena gyvą skruzdėlyną, nes šalia grandiozinių statybų nepertraukiamai verda darbas ir kariniame Šiaulių aerodrome: kyla ir leidžiasi orlaiviai, važinėja įvairi technika. Vien pernai bazė priėmė 297 orlaivius, aptarnavo 7 065 keleivius, perkrovė 15 t krovinių. Be to, pernai tarnybą AB pradėjo pirmoji šauktinių laida. Tiesa, dėl infrastruktūros ir gyvenamųjų patalpų trūkumo šie kariai buvo apgyvendinti OGB Radviliškyje. Planuojama, kad baigę bazinį kario kursą šauktiniai įsilies į bazės gyvenimą ir atliks apsaugos grandies funkcijas. „Nors kasdienėje veikloje netrūksta iššūkių, AB gyvenimas gerėja, mūsų kariai ir darbuotojai nuolat tobulina savo įgūdžius, įvaldo naują techniką bei įrangą, yra draugiški ir motyvuoti. Visa tai, pasitinkant KOP 100-metį, nuteikia pozityviai. Visam kolektyvui linkiu toliau sąžiningai ir kūrybingai atlikti savo užduotis, išlikti draugiškam ir padėti į bazės gyvenimą lengviau integruotis naujiems kariams ir darbuotojams”, – jubiliejaus išvakarėse kalbėjo plk. ltn. A. Matutis.
KOP vadas plk. D. Guzas pabrėžia, kad visų KOP padalinių personalas sugeba profesionaliai atlikti patikėtas užduotis, bet pripažįsta, jog pajėgoms tikrai praverstų daugiau lakūnų ir kitų itin aukštos kvalifikacijos aviacinių profesijų atstovų bei karininkų.
Sparno draugai iš NATO
Labai svarbi AB veiklos dalis – NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai ir personalas. Lietuviai savo sparno draugams stengiasi sudaryti kuo geresnes sąlygas veikti: rūpinasi karių tarnybos ir gyvenimo sąlygomis, prižiūri kilimo ir tūpimo takus, aptarnauja orlaivius, papildo jų degalų atsargas ir teikia kitas paslaugas (kiek ir kokių jų reikia iš Lietuvos pusės, apibrėžia trijų Baltijos šalių susitarimas).
Nuo oro policijos misijos pradžios iki dabar šioje srityje nuveikta išties nemažai. Pvz., 2013 m. karinį konteinerių miestelį pakeitė naujas administracinis pastatas su įrengtomis darbo vietomis ir visa reikalinga infrastruktūra. Vietoje naikintuvų mobiliųjų guminių angarų išdygo stacionarūs, sertifikuoti ir šildomi, buvo parengtas tiesiogiai su NATO pajėgomis bendradarbiaujantis KOP AB personalas.
2014 m. pavasarį dėl įvykių Ukrainoje buvo nuspręsta sustiprinti Baltijos šalių oro erdvę, taigi analogišką misiją NATO naikintuvai pradėjo vykdyti Estijoje, Karinių oro pajėgų bazėje Emaryje , o misija Lietuvoje sulaukė pastiprinimo (antras NATO oro policijos misijos kontingentas buvo įkurdintas transporto lėktuvų perone).
Šiauliuose tarnaujantys NATO kariai labai aktyviai dalyvauja ne tik AB veikloje, bet ir miesto gyvenime. Per 4 tarnybos mėnesius kiekvienas kontingentas su NATO oro policijos misija supažindina maždaug 1 000 mokinių, studentų ar kitų organizacijų atstovų, be to, dažnai dalyvauja įvairiose lėšų rinkimo akcijose. Pvz., 2016 m. vasarą Ispanijos karinės oro pajėgos paaukojo beveik 13 000 eurų Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namams, už kuriuos buvo nupirkta įvairios medicininės technikos. Kitos šalys šiuos vaikų namus rėmė daiktais, sauskelnėmis, žaislais, rengė kalėdinius vakarus ir prisidėjo įgyvendinant įvairius projektus. NATO kariai taip pat noriai dalyvauja daugybėje Šiaulių miesto sporto renginių.
Naujosios kartos 3D radarai
KOP 100-metį Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba pasitinka itin džiugiai. Senus ir technologiškai pasenusius rusiško modelio radarus pagaliau pakeitė modernūs tolimojo siekio trijų dimensijų (3D) radarai. Tai – vieni moderniausių Ispanijos kompanijos INDRA pagamintų karinių radarų su įdiegtomis naujomis ryšių sistemomis ir visa atnaujinta infrastruktūra. Nuo 2007 m. šį oro erdvės stebėjimo modernizavimo projektą Krašto apsaugos ministerija (KAM) vykdo kartu su NATO Ryšių ir informacijos agentūra (angl. NATO Communications and Information Agency, NCIA) ir NATO Paramos agentūra (angl. NATO Support Agency, NSPA). Viso projekto vertė yra apie 60 mln. eurų.
Tolimojo siekio radarų eksploatacijos pradžia yra milžiniškas kokybinis šuolis, stiprinant Lietuvos ir NATO oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą. „Radaruose įdiegtos ypač modernios technologijos, kurios padės nepertraukiamai ir kokybiškai stebėti oro erdvę ir pasienio zoną. Šiais radarais Lietuva taip pat pagerins sąlygas NATO sąjungininkų karo aviacijai veikti, paieškos ir gelbėjimo operacijoms vykdyti”, – neabejoja OESKV vadas plk. ltn. Aras Rimkus.
Tobulindama ir stiprindama taikos meto oro erdvės stebėjimo sistemą, Lietuvos kariuomenė atnaujina tris OESKV radiolokacinius postus Antaveršio k. (Prienų r.), Degučių k. (Šilutės r.) ir Ceikiškių k. (Ignalinos r.). Planuojama, kad Lietuvos oro erdvės stebėjimui ir gynybai svarbūs radiolokaciniai postai Antaveršyje ir Degučiuose visą operacinį pajėgumą pasieks 2019 m., o radiolokacinis postas Ignalinos r. – 2020 metais.
KOP vadas plk. D. Guzas sako, kad šiuo metu OESKV eina koja kojon su naujausiomis technologijomis, bet tobulinti dar yra ką, taigi numatoma ir daugiau projektų, kurie padės gerinti oro erdvės stebėjimo, žvalgybos ir išankstinio perspėjimo funkcijas.
Oro gynybos batalionas – milžiniškas progresas
KOP OGB gyvuoja jau devynioliktus metus, o šio dalinio vadas mjr. Vaidas Šimaitis džiaugiasi, kad viskas tobulėjo tiesiog neįtikėtinais tempais: „Nuo nulio žinių apie oro gynybą išaugome iki vidutinio nuotolio antžeminės oro gynybos pajėgumo. Sutikite, kad per tokį santykinai trumpą laikotarpį Lietuvai, turinčiai gana nedidelius resursus, žinant, jog lygia greta buvo vystomi visų kariuomenės rūšių pajėgumai, pavyko pasiekti tikrai milžinišką progresą antžeminės oro gynybos srityje.”
Nuo 2000 m., kai buvo įkurtas OGB, pasikeitė daug kas, ypač turima technika. „Švedijos oro gynybos specialistai buvo pirmieji mūsų mokytojai, perteikę mums bazines oro gynybos žinias. Tuo metu OGB buvo aprūpintas pirmąja oro gynybos sistema M48, gauta iš Švedijos. Nuosekliai kaupiant oro gynybos kompetenciją, batalionas palaipsniui buvo aprūpintas moderniausiomis raketinėmis oro gynybos sistemomis RBS-70, Stinger, Grom, taip pat apžvalgos radarais Sentinel ir MkIV”, – apie bataliono arsenalą pasakojo mjr. V. Šimaitis.
Pasak jo, ne mažiau svarbu buvo tinkamai paruošti personalą. Bataliono kariai ir padaliniai įsiliejo į NATO mastu rengiamus oro gynybos kursus, mokymus, taktines pratybas, o 2016 m. įsteigtas KOP Mokymo centras, dislokuotas bataliono teritorijoje, tapo didele paspirtimi rengiant oro gynybos specialistus, nes poreikis itin išaugęs, kadangi OGB sparčiai daugėja naujos technikos ir padalinių. Pvz., pernai batalione buvo įsteigta dar viena Oro gynybos baterija, ginkluota sistemomis Grom. Jos pagrindą sudaro šauktiniai kariai – be jų batalionui būtų sunku išsiversti.
Pernai būtent šauktiniams buvo patikėta itin svarbi užduotis – valdyti sistemas Grom. „Jie puikiai pasirodė per pirmuosius kovinius šaudymus su Grom per bendras Lietuvos ir Latvijos kovinio šaudymo iš oro gynybos ginkluotės pratybas „Baltic Zenith 2018″ Latvijoje. Ten buvo paleistas pats pirmasis šūvis su sistema Grom, o ši garbė buvo suteikta ne kariui profesionalui, bet šauktiniui, šis sėkmingai atliko užduotį”, – akcentavo OGB vadas. Artimiausiu metu bataliono šauktinių laukia dar daugiau atsakingų užduočių – jie bus pradėti ruošti kaip sistemų RBS-70 ir Stinger specialistai, mokysis valdyti apžvalgos radarus. „Šauktinių tarnyba OGB efektyvi, nes taip parengiamas rezervas visoms oro gynybos ginkluotės rūšims, be to, didžioji dalis batalione tarnavusių karių toliau tęsia tarnybą pas mus”, – pasakojo mjr. V. Šimaitis.
Dar viena itin svarbi OGB užduotis – pasiruošti infrastruktūrą ir personalą sistemoms NASAMS.
„Ežys” su aštresniais spygliais
Šiuo metu Lietuva iš Norvegijos įsigyja vieną moderniausių vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų – NASAMS. Tai vienas strategiškai svarbiausių įsigijimų, stiprinantis oro erdvės gynybą, bei efektyvi atgrasymo priemonė, neleisianti saugiai jaustis jokiam agresoriui mūsų oro erdvėje. Pagal KAM ir NASAMS gamintojos Norvegijos kompanijos „Kongsberg” 2017 m. spalio 26 d. pasirašytą sutartį Lietuvos įsigyjama sistema yra nauja, išskyrus naudotus raketų paleidiklius, įsigytus iš Norvegijos kariuomenės, kurie šiuo metu yra modernizuojami. Iš Norvegijos įsigyjamoje sistemoje naudojamos amerikietiškos priešlėktuvinės raketos AMRAAM, galinčios sunaikinti priešiškus orlaivius ar raketas keliasdešimties kilometrų atstumu. Preliminari įsigyjamos sistemos NASAMS projekto (įrangos dviem oro gynybos baterijoms, logistinio sistemos palaikymo paketo ir mokymų sistemos operatoriams bei priežiūros specialistams) vertė yra apie 110 mln. eurų.
„NASAMS projektas ir batalione, ir Lietuvos kariuomenėje, ir valstybės gynybos sistemoje yra ypatingos svarbos. Tai didžiulis kokybinis ir kiekybinis pasiekimas vystant antžeminę oro gynybos sistemą Lietuvoje. Jei kažkada galėjome tik pasvajoti ir kalbėti apie efektyvų „ežį” iš artimojo nuotolio oro gynybos sistemų, tai artimiausiu metu turėsime „ežį” su ilgesniais ir aštresniais spygliais”, – sako OGB vadas mjr. V. Šimaitis.
Planuojama, kad iki 2021 m. visos priemonės jau bus pasiekusios Lietuvą, personalas tinkamai paruoštas, o visi komponentai integruoti į vieningą sistemą, gebančią vykdyti oro gynybos užduotis: stebėti ir kontroliuoti oro erdvę, įspėti padalinius apie oro grėsmes ir naikinti taikinius. Pasak OGB vado, pagrindiniai iššūkiai šiuo metu susiję su naujų oro gynybos baterijų steigimu ir jų komplektavimu, vadų ir specialistų rengimu bei tinkamu pasirengimu įgyvendinti NASAMS projektą. Naujai įsigyjamų sistemų specialistus Lietuvai ruošti padės Norvegijos karinės oro pajėgos.
Aut. Ilona Skujaitė, 2019 m. vasario mėn. žurnalas „Karys”
Šiais metais Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos mini savo 100-asias įkūrimo metines. 1919 m. sausio 30 d., Nepriklausomybės kovų pradžioje pradėjus formuoti Lietuvos kariuomenės Inžinerijos kuopą, joje įsteigtas Aviacijos būrys, vėliau padidintas iki kuopos, kurios pagrindu 1919 m. kovo 12 d. sudaryta Aviacijos dalis. Ši data laikoma Lietuvos karo aviacijos įkūrimo diena. 1920 m. Aviacijos dalis buvo pervadinta Aviacijos korpusu, 1920-1921 m. Oro laivynu, 1921-1932 m. – Aviacija, 1933-1940 – Karo aviacija.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1992 m. sausio 2 d. atkurta Krašto apsaugos tarnybos Aviacijos tarnyba, kurios viršininku paskirtas pulkininkas leitenantas Zenonas Vegelevičius. Tų pačių metų gegužę krašto apsaugos ministro įsakymu Aviacijos tarnybos viršininkui pavesta organizuoti skraidymo aparatų skrydžių LR oro erdvėje kontrolę. 1992 m. Birželio 12 dieną lietuviškais ženklais pažymimas pirmasis Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų lėktuvas.
(LK ir NASAMS gamintojų nuotraukos)