Lietuvos partizanų dainiui Petrui Bartkui-Žadgailai – 100 metų

Šią dieną, prieš 100 metų, gimė Lietuvos partizanas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) deklaracijos signataras, partizanų dainiumi vadinamas Petras Bartkus-Žadgaila.

Dalinamės keliais Petro Bartkaus gyvenimo faktais:

1. Petras Bartkus gimė 1925 m. gegužės 30 d. Raseinių apskrities Pakapurnio kaime, šeimoje augo trys vaikai.
2. 1941 m., tik prasidėjus Vokietijos įsiveržimui į Sovietų Sąjungą, P. Bartkus kartu su vyresniais bendramoksliais buvo suimtas už nelegalios spaudos platinimą, tačiau po kelių dienų paleistas, nes buvo dar nepilnametis.
3. 1942 m., studijuodamas Aukštesniojoje technikos mokykloje Kaune, įsitraukė į rezistencinę kovą, priklausė Lietuvos laisvės armijos organizacijai (LLA).
4. 1943 m. mokėsi sklandytojų kursuose, tačiau jų nebaigė, nes visas jėgas skyrė organizacinei pogrindžio veiklai.
5. Į partizanų gretas Petras įstojo 1944 m. gegužę, po įvykio, kai namuose nukovė ginkluotą bolševiką, kuris į jį paleido pistoleto šūvius. Tą pačią dieną devyniolikmetis Petras turėjo palikti namus – prasidėjo partizano kelias.
6. Jis subūrė Raseinių apskrities partizanus, dirbo Kęstučio apygardos štabe, įsakė rinkti ginklus ir amuniciją. 1947 m. likus kelioms dienoms iki 22-ojo gimtadienio Petrui Bartkui buvo suteiktas laisvės kovotojo partizanų majoro laipsnis.
7. Kęstučio apygardos vadas Jonas Žemaitis-Vytautas (1909-1954) P. Bartkumi visiškai pasitikėjo ir skirdavo jam sunkiausias organizacines užduotis. 1947 m. lapkričio mėnesį 22 metų jaunuoliui pavedė organizuoti naują – Prisikėlimo – apygardą, kuri buvo įkurta 1948 m. vasarą. Petras Bartkus buvo paskirtas pirmuoju šios apygardos vadu. Eidamas vado pareigas didžiulį dėmesį skyrė partizaninės kovos metodų ir taktikos tobulinimui, kovotojų mokymams ir drausmės stiprinimui. Jo iniciatyva buvo nutarta organizuoti kuopų vadų kursus bei mokyti kovotojus teikti pirmąją pagalbą, šviesti apie karo sanitariją. 
8. Pasitikėjimas P. Bartkumi toliau augo – 1949 m. vasario mėn. jis dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime ir buvo paskirtas LLKS tarybos prezidiumo sekretoriumi.
9. Partizanų gretose P. Bartkus turėjo kelis kovinius slapyvardžius – Sąžinė, Mažrimas, Žadgaila, taip pat jis turėjo ir poetinį Alkupėno slapyvardį. Šis slapyvardis greičiausiai kilo nuo Alkupio upelio – Dubysos dešiniojo intako – pavadinimo. Upelis tekėjo vos už kelių šimtų metrų nuo gimtųjų namų. Beje, baritonas Petras Bartkus ilgą laiką dar turėjo slapyvardį Dargis – pagal Valstybės teatro solisto Jokūbo Dargio pavardę.
10. P. Bartkus vadinamas partizanų dainiumi ir vienu produktyviausių partizanų dainų kūrėju. Dar partizaninio karo pradžioje pasirašęs Dainiumi, išleido „Partizano sielos atgarsius“. Jo eilėraščiai buvo pritaikyti žinomoms dainoms, tad greitai išplito Žemaitijoje ir už jos ribų.
11. Sunku pasakyti, kas žadino poetinius P. Bartkaus jausmus, galbūt įtaką turėjo ir giminystė su garsiuoju poetu Jonu Mačiuliu-Maironiu (1862-1932). Jo dėdė buvo vedęs Maironio pusseserę, o pats Maironis dažnai atostogų metu atvykdavo į Bartkų sodybą. Petras, būdamas penkiametis berniukas, Maironiui prašant, yra deklamavęs eilėraščio posmelį.

12. P. Bartkus žuvo 1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio apskrities Užpelkių miške. Po mirties Petrui Bartkui-Žadgailai suteiktas Laisvės kovotojo karžygio garbės vardas. 1997 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties), o 1998 m. gegužės 19 d. – pulkininko laipsnis (po mirties).