Lietuvos šaulių sąjungai – 105-eri metai

1919 m. prasidėjo nuožmiomis kovomis dėl dar ką tik paskelbtos Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimo. Negausioms ir menkai aprūpintoms Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms teko ginti kraštą nuo besiveržiančių į jį priešų. Palaipsniui augančiai kariuomenei tekusi našta galėjo rodytis per sunki. Tą suprato ir Lietuvos saugumu bei likimu susirūpinę šviesuoliai. Matas Šalčius mąsto apie organizaciją, gebėsiančią ginklu saugoti Kauno miestą, o Vladas Putvinskis-Pūtvis siekia sukurti visoje Lietuvoje kariuomenei padėsiančią iniciatyvinę grupę. Sujungus šias iniciatyvas, birželio 27 d. Kaune įkurta sukarinta organizacija – Lietuvos šaulių sąjunga, kurios 105-erių metų sukaktį šiandien minime.

Abu paminėtieji šviesuoliai atliko esminį organizacijos steigimo darbą – M. Šalčių galime laikyti Šaulių sąjungos pradininku, o V. Putvinskį-Pūtvį – ideologu. Tiesa, kūrimosi darbe aktyviai reiškėsi ir daugiau puikiai žinomų garsių vardų: Balys Sruoga, Antanas Vienuolis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Antanas Žmuidzinavičius, prof. Tadas Ivanauskas. Matome, kad į sąjungą įsitraukė tiek rašytojai, dailininkai, mokslininkai. Skirtingų profesijų meistrai iš dalies sutampa ir su skirtingomis visos Šaulių sąjungos veiklos kryptimis. Be abejo, pats svarbiausias tikslas – karinis narių parengimas, taip įgalinant šaulius tiesiogiai ginklu prisidėti prie kariuomenės veiksmų. Ne ką mažiau svarbus ir kultūrinis organizacijos darbas, besireiškęs įvairiomis formomis, iš kurių vienas svarbiausių buvo nuo 1920 m. leidžiamas žurnalas „Trimitas“. Kitame kariniame žurnale „Mūsų žinynas“ išskirta kultūringo šaulio svarba: „Jau pačiomis pirmomis savo gyvenimo dienomis Šaulių Sąjunga suprato, kad ginklas tik tada savo tikslą pasiekia, kai jis yra valdomas kultūringesnio bei sąmoningesnio žmogaus rankos“.  Trečia veiklos kryptis, kuriai buvo skiriamas ypatingas dėmesys – fizinis lavinimasis ir sportas. Pagrindiniai tikslai gana aiškiai apibrėžia tikro šaulio įvaizdį – kultūringas, išsilavinęs ir sportiškas patriotas, gebantis ginklu prisidėti prie kariuomenės veiksmų, iškilus grėsmei Lietuvos saugumui, laisvei ir nepriklausomybei. Aktyviai šaulių veikloje reiškėsi ir moterys.

Vos tik įkurta Šaulių sąjunga iš karto griebėsi užduočių visais įmanomais būdais prisidėti prie su priešais kovojančios Lietuvos kariuomenės. Kaip ir kariai, taip ir šauliai aukodami savo gyvybes ir sveikatą apgynė Lietuvos nepriklausomybę. Šaulių gyvybių pareikalavo ir kitas Lietuvos laimėjimas. Slaptoje Klaipėdos operacijoje, kuria Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, svarų indėlį įnešė ir šaulių sąjunga, šioje misijoje netekusi keturių gyvybių.

Lietuvą okupavusi Sovietų Sąjunga Šaulių sąjungą uždarė ir panaikino, tačiau pastaroji savo veiklą kartu su pasitraukusiais nariais perkėlė į JAV. 1989 m. rugsėjo 20 d., Lietuvai vis dar esant pavergtai tautų kalėjime, Kelmėje, prie V. Putvinskio-Pūtvio kapo, vėl garsiai ištarti naujų Šaulių sąjungos narių priesaikos žodžiai. Po metų vėl pradėtas leisti „Trimitas“, kurio naujais numeriais galime džiaugtis šiandien, kaip ir toliau džiaugiamės augančiomis šaulių gretomis bei prasminga, kilnia ir svarbia jos veikla. Šiandien tuo džiaugiamės jau 105-erius metus.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybės.