Lietuvos šaulių sąjungos vėliavos Karo muziejaus rinkiniuose
1918-1940 m. Lietuvos Respublikoje Lietuvos šaulių sąjunga buvo viena iš labiausiai atpažįstamų ir geriausiai žinomų organizacijų, vienijusi visuomenę aplink tautiškumo ir valstybingumo idėjas. Šaulystė apėmė įvairius visuomenės sluoksnius (sovietinės okupacijos išvakarėse Lietuvos šaulių sąjungai priklausė apie 62000 narių) ir organizacija buvo taip išplitusi, jog net ir nedideliuose kaimuose kūrėsi atskiri šaulių būriai.
Kaip jau įprasta organizacijoms, šaulius buvo galima atpažinti iš uniformų, skiriamųjų ir pasižymėjimo ženklų, antspaudų ir panašių atributų. Tai buvo standartizuoti ir bendrai visų Šaulių sąjungos narių naudojami dalykai.
Tačiau iki mūsų dienų išliko šaulių būrių vėliavos, kuriose jau buvo galima leisti pasireikšti kūrybiškumui, prie bendrosios šaulių ir Lietuvos valstybės simbolikos pridedant ir vietinių spalvų. Todėl šaulių būrių vėliavų autoriai nevengdavo pavarijuoti spalvomis, pridėti savo akcentų, apsiūti vėliavą savitais tautinės juostelės ornamentais. Ant šilkinių ar vilnonių vėliavų, siuvinėtų medvilininiais siūlais, dažnai buvo išsiuvinėjama būrio ar kuopos susikūrimo data. Vėliavas dažniau siūdinosi patys šauliai (dar dažniau – šaulės), tačiau neretai jos buvo užsakomos ir pas vietos siuvėjus.
Sovietinės okupacijos metais vėliavos buvo gadinamos. Iš jų buvo išpjaunami Gediminaičių stulpai, Vytis ir kiti valstybės simboliai, nuardomos tautinės juostelės, jas konfiskuodavo sovietinės represinės struktūros. Dalis vėliavų buvo dar Nepriklausomybės laikotarpiu pateko į Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinius ir sovietmečiu buvo saugiai paslėptos. Kai kurias vėliavas okupacijų laikotarpiu namuose slėpė patriotiški gyventojai. Kitas vėliavas į Vakarus išsivežė besitraukiantys nuo artėjančios antrosios sovietinės okupacijos. Šaulių vėliavų likimai buvo labai įvairūs.
Lietuvai laisvėjant ir atgavus Nepriklausomybę, išeivijoje buvusios Šaulių sąjungos vėliavos grįžinėjo namo. Nuo okupantų vėliavas slėpę Lietuvos gyventojai jas dovanojo muziejui. Šaulių sąjungos vėliavų muziejaus rinkiniuose daugėjo ir šiandien jų saugoma net 360. Palyginimui, 1939 m. švenčiant Šaulių sąjungos 20-metį parade buvo nešama apie 500 vėliavų.
Šaulių vėliavoms, ilgą laiką saugotomis netinkamomis sąlygomis, trūko priežiūros ir rūpestingų restauratorių rankų. Todėl kai kurių vėliavų medžiaga buvo nešvari, susidėvėjusi ir sudilusi, siūlai iširę, audinys suplyšęs, tautinės juostelės nuardytos. Vytauto Didžiojo karo muziejaus tekstilės restauratorės atlieka kruopštų darbą tvarkydamos šias vėliavas ir jas išsaugodamos ateities kartoms.
Šiuo metu restauruojamos arba yra baigtos restauruoti Marijampolės, Šiluvos, Žemalės, Aukštosios Panemunės šaulių būrių vėliavos. Taip Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugomos I-os rinktinės 1-ojo Vlado Putvio vardo moterų būrio ir LŠS XI –os rinktinės 17 –ojo Žalpių šaulių būrio vėliavos, iš kurių buvo išpjauti Lietuvos valstybingumo simboliai.
Su 105-ųjų įkūrimo metinių sukaktimi sveikiname Lietuvos šaulių sąjungą! Sveikiname visus šaulius ir prijaučiančius! Ačiū už jūsų tarnybą Lietuvai!