Marija Gimbutienė – Reketės kapinyno tyrinėtoja

2021-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė archeologės Marijos Alseikaitės- Gimbutienės metais. Minint šios iškilios, visame pasaulyje žinomos mokslininkės 100-ąsias gimimo metines Vytauto Didžiojo karo muziejus rengia virtualią parodą „Marija Gimbutienė – Reketės kapinyno tyrinėtoja“.

Pradinė parodos idėja – supažindinti visuomenę su dar nematytais ir niekur neeksponuotais akmens ir bronzos amžių, t. y. Marijai Gimbutienei svarbių archeologinių laikotarpių, radiniais – ilgainiui kito. Besidomint mokslininkės biografiniais faktais, ieškant įdomesnės, dar niekur negirdėtos, informacijos, vieną dieną į rankas pateko sena užrašinė su pavaizduota rašomąja plunksna ir užrašu „Reketės kasinėjimų dienoraštis. 1942 metai“ ant viršelio. Šiuo atveju svarbu paminėti tai, jog Marija Gimbutienė Lietuvoje detaliai tyrė tik vieną archeologinį objektą – Reketės kapinyną 1942 metais. Tokios detalės kaip vienas užrašinės puslapis, pasirašytas M. Alseikaitės vardu, ir archeologo Adolfo Tautavičiaus prie Reketės senkapio 1942 metų kasinėjimų ataskaitos paliktas prierašas, jog mokslininkė šią užrašinę ir per tyrimus rastus artefaktus perdavė muziejui, teigtų, kad tai – autentiškas ir unikalus vienintelių Marijos Gimbutienės vykdytų archeologinių tyrimų Lietuvoje rankraštis, tačiau tam patvirtinti dar reikia išsamesnių tyrimų. Pati užrašinė yra nedidelė, plėšomais lapais, autorės raštas dailus ir smulkus. Savo kasinėjimų pastabas rašė itin kruopščiai ir nuosekliai, nepraleisdama net mažų detalių. Pvz., dienoraštyje rašoma, kad nuo moters kape Nr. 42 rastų griaučių „nuėmus kaukolę, po pakaušio viduriu, apačioje aptiktas žalvarinės vielos gabalėlis, o prie vielos pastebėti keli smulkūs angliukai“. Toliau mokslininkė mini, kad „šiaip po kaukole nei angliukų, nei kitokių organinių medžiagų nepastebima“.

Šios užrašinės atradimas paskatino į parodą pažiūrėti šiek tiek kitomis akimis ir pakeitė parodos pirminę idėją, nuspręsta leisti visuomenei susipažinti su Reketės kapinyno (Kretingos r.) kasinėjimų metu surinktomis vertybėmis, saugomomis Vytauto Didžiojo karo muziejaus archeologijos saugykloje. Virtualioje erdvėje eksponuojami V–IX amžiumi datuojamų dviejų moterų (kapai Nr. 42 ir 43) ir vieno vyro (kapas Nr. 41) kapų įkapės (kovos ginklai, buities įrankiai ir papuošalai) bei atsitiktinai perkasose (Nr. II ir III) rasti darbo ir kovos geležiniai dirbiniai. Pagrindinis parodos eksponatas – suskaitmenintas 1942 metų Reketės kasinėjimų dienoraštis, kuriame aprašyti rasti keturi kapai, tirtos perkasos, taip pat surašyti rasti radiniai. Užrašinėje yra informacijos apie Imbarės piliakalnį (Kretingos r.), aprašyti gyvatgalviai kapliai ir keli lapeliai atsitiktinių užrašų.

Parodą rasite čia: https://bit.ly/3q7qDUK

Nuotrauka: Visuotinė lietuvių enciklopedija.