Minimas Atlanto vandenyną perskridusio lakūno F. Vaikaus 115-asis gimtadienis
Joks Lietuvos aviacijos istorijos puslapiuose įrašytas įvykis neprilygsta pirmųjų lietuvių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui per Atlanto vandenyną, ir vis dėlto, galime didžiuotis dar vienu ypatingu įvykiu, dar vieno lietuvio lakūno istorija, pasiekusiu net atokiausius valstybės kampelius. Lietuvių kilmės lakūno Felikso Vaitkaus istorija neparasta – 1907 metais JAV, Čikagoje emigrantų šeimoje gimęs Vaitkus dar jaunystėje pasirinko karininko kelią ir 1928 metais savanoriu įstojo į JAV kariuomenę.
Tarnaudamas kariuomenėje Vaitkus pamilo aviaciją, todėl 1931 metais Teksaso valstijoje baigus aviacijos mokyklą, jam suteiktas karo lakūno vardas. Karinės tarnybos metu Feliksui teko skraidyti pačiais įvairiausiais kariniais lėktuvais – nuo žvalgybinių iki naikintuvų, tad paleistas į atsargą lakūnas savo patirtimi pradėjo dalintis su kitais – jo paties įsteigtoje Kohlerio aviacijos mokykloje mokė moksleivius skraidymo.
Čikagos lietuvių bendruomenei nutarus atkartoti Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą, 27 metų Feliksui Vaitkui, turėjusiam transporto piloto licenciją ir skrydžių patirties, buvo pasiūlyta pilotuoti lėktuvą, turėjusį skristi Dariaus ir Girėno keliu. Transatlantiniam skrydžiui buvo pasirinktas daug modernesnis bei greitesnis nei S. Dariaus ir S. Girėno lėktuvas „Lockheed Vega“, kuris pakrikštytas pavadinimu „Lituanica II“.
Nepalankus oro sąlygos net 4 mėnesius trukdė pakilti lėktuvui „Lituanica II“, tad tik 1935 m. rugsėjo 21 d. Feliksas Vaitkus pakilęs iš Floid-Beneto oro uosto pradėjo 3 dienų kelionę per Atlanto vandenyną. Visas skrydis vyko itin nepalankiomis sąlygomis – 18 valandų Atlanto vandenyne praleidęs lakūnas beveik visą laiką skrido „aklai“ per lietų, rūką, debesis ir galiausiai šlapdribą. Blogos oro sąlygos bei jų didelė kaita lėmė, kad Vaitkus sudegino daugiau kuro nei tikėjosi, tad turėjo priimti nelengvą sprendimą – leistis anksčiau nei numatyta. Tokiam veiksmui F. Vaitkus pasirinko Balinrobo miestelį Airijoje, tačiau nusileidimas nebuvo sklandus – leisdamasis lėktuvas bloškėsi į šoną, sugadindamas sparną. Iš viso skrydis truko apie 21 val. 30 min. F. Vaitkus nuskrido apie 5100 km.
Palikęs sugadintą lėktuvą, Feliksas Vaitkus po poros savaičių traukiniu pasiekė Klaipėdą ir rugsėjo 22 dieną atskrido į ypatingą sutikimą Kauno oro uoste. Lietuvoje lakūnas neužsibuvo: grįžęs namo pradėjo studijuoti Viskonsino universitete, o antrojo pasaulinio karo metu tarnavo JAV karinėse oro pajėgose, vėliau dalyvavo Korėjos kare. 1955 metais Feliksas Vaitkus ėjo JAVO oro pajėgų Europoje aprūpinimo viršininko pareigas ir visai netrukus, po 4 metų staiga mirė nuo širdies smūgio.