Minimas Karo muziejaus įkūrėjo V. Nagevičiaus gimtadienis
Šiandien (birželio 17-ąją) yra minimas Karo muziejaus pradininko, žymaus Lietuvos gydytojo, archeologo, generolo, karo ir visuomenės veikėjo, muziejininko Vlado Nagevičiaus gimtadienis. Brigados generolas (1936), Latvijos mokslų akademijos narys korespondentas (1933) yra ypatingai Lietuvai nusipelnęs asmuo, gimęs 1880-ųjų birželio 17 dieną Kretingos muitinės tarnautojo šeimoje.
Baigęs Kretingos pradžios mokyklą, Vlado Nagevičiaus įstojo į Palangos progimnaziją. 1902 m. V. Nagevičius aukso medaliu baigė Rygos Aleksandro gimnaziją. Vėliau įstojo į Sankt Peterburgo archeologijos institutą, kurį baigė 1904 m., po to į Karo medicinos akademiją. 1905 m. jis dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo veikloje, o grįžęs į Palangą platino jo nutarimus, ragino mokinius nesileisti rusinamiems. Už nutarimų platinimą Kretingoje rusų žandarų buvo suimtas ir kalinamas Šiaulių ir Kauno kalėjimuose.
1910 m. V. Nagevičius Baltijos kariniame jūrų laivyne tarnavo vyriausiuoju gydytoju. Plaukiojo karo laivu „Rion“, kononieriumi „Chrabryj“, buvo šarvuočio „Slava“ vyresnysis gydytojas, turėjo papulkininkio laipsnį. 1917 m. Peterburge Lietuvių karių suvažiavime ir Lietuvių Seime V. Nagevičius, atstovaudamas Helsinkio lietuviams kariams, pasisakė už Lietuvos nepriklausomybę. Tais pačiais metais buvo perkeltas tarnauti į Juodosios jūros laivyną. 1918 m. Kryme subūrė lietuvius pabėgėlius ir su jais liepos mėnesį grįžęs į Lietuvą apsigyveno Vilniuje. Dar tais pačiais metais V. Nagevičius stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, buvo pirmasis Lietuvos kariuomenės karo gydytojas. Iki pat 1940 m. buvo sanitarinės tarnybos viršininkas.
Vladas Nagevičius aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos kariuomenę, steigė visuomenines organizacijas, puoselėjo gamtos ir kultūros paveldą: vykdė mokslinius Lietuvos priešistorės tyrimus, įkūrė Sanitarijos puskarininkių mokyklą, Aukštuosius karo sanitarijos kursus, Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugiją (joje aktyviai dalyvavo žmona Veronika), komitetą Kauno invalidams šelpti (pats jam vadovavo apie 20 metų). Rūpinosi ne tik sužeistų karių gydymu, protezais, bet ir įsteigė dirbtuves, kuriose jie galėjo mokytis amatų. Iš karo invalidų subūrė pučiamųjų orkestrą ir Karo muziejaus garbės sargybą. Įsteigė Karo medicinos akademijos lietuvių medikų korporaciją „Fraternitas Lituanica“, Lietuvos karininkų ramovę, rūpinosi jos rūmų statyba Kaune. Įkūrė gyvūnų globos draugiją, Lietuvai pagražinti draugiją, lietuvių-suomių ir latvių-lietuvių draugijas. 1923 m. įsteigė Jūrininkų mokyklą, Lietuvos jūrininkų sąjungą, buvo jos pirmininkas. 1922 m. išrinktas ką tik įsteigtos sporto sąjungos pirmininku. 1941 antisovietinio Birželio sukilimo dalyvis, vienas Vietinės rinktinės kūrėjų (1944).
Didelis Nagevičiaus indėlis matomas archeologijos ir muziejininkystės srityse. Nuo 1919 metų V. Nagevičius buvo vienas iš Valstybinės archeologijos komisijos narių, dalyvavęs II Baltijos archeologų kongrese, I ir II tarptautiniuose archeologų kongresuose. Generolas tyrinėjo piliakalnius, gyvenvietes (Apuolę ir Įpiltį), tyrinėjo kapinynus (Kartenos, Kiauleikių, Kretingos, Maciuičių, Norgėlų, Pocių, Pryšmančių, Senkų, Skomantų, Šateikių, Viekšnių, Apuolės). Ypač daug pastangų Vladas Nagevičius skyrė Karo muziejaus Kaune steigimui – 1921 metais įkūrė Vytauto Didžiojo karo muziejų, kuriuo viršininku buvo 1940 metais bei 1941-1944 metais. Vlado Nagevičiaus įsitraukimas lėmė tai, kad tarpukariu muziejuje buvo sukurta ir sukaupta daug istorinių paveikslų, kitų vertybių.