Minimas kpt. Juozo Gegužio-Diemedžio 100-metis

Šią dieną (balandžio 17 d.), prieš 100 metų, gimė Dainavos apygardos partizanų vadas kpt. Juozas Gegužis-Diemedis, kovą partizanų gretose pradėjęs 1945 m. vasarą.

Iki 1946 m. liepos,Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vado Juozo Vitkaus Kazimieraičio žūties, J. Gegužis-Diemedis buvo Kazimieraičio adjutantas ir štabo darbuotojas, lydėjęs srities vadą kelionėse, mašinėle spausdinęs aplinkraščius, įsakymus ir kitus dokumentus. 1946 m. jam pavyko išvengti mirties, tačiau, kartu su juo buvęs srities vadas J. Vitkus-Kazimieraitis, sunkiai sužeistas, mirė. 1947 m. rudenį Diemedis paskirtas Dainavos apygardos Šarūno rinktinės štabo viršininku, o po kelių metų Šarūno rinktinės vadu. Dalyvavo leidžiant rinktinės laikraštį „Laisvės varpas“. Adolfo Ramanausko-Vanago nuomone, jis buvo „vienas iš tų partizanų, kuriam nebuvo ko prikišti“, „ypatingai uolus ir pareigingas vadas“.

1950 m. pavasarį suteiktas kapitono laipsnis, o vasarą paskirtas Dainavos apygardos vadu ir Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vado S. Staniškio-Lito pavaduotoju.Buvo 4 kartus sužeistas (per 1951 m. liepos 3 d. susirėmimą prie Dusios ežero ypač sunkiai).

Žuvo 1951 m. rugsėjo 27 d. Bestraigiškės miške (Lazdijų r.) provokatoriams į bunkerį įmetus granatą su paralyžiuojančiosiomis dujomis, J. Gegužis-Diemedis nenorėdamas būti suimtas gyvas, spėjo nusišauti.

Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu J. Gegužis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius), 2005 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. vasario 8 d. dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).

Nuotraukoje: Dainavos apygardos vadas Juozas Gegužis-Diemedis (kairėje) su bendražygiu. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių.