MINIMAS PARTIZANO JUOZO KASPERAVIČIAUS-VISVYDO 110-METIS

Šiandien, rugpjūčio 17-ąją, minimas Lietuvos kariuomenės karininko, pulkininko, partizano Juozo Kasperavičiaus-Visvydo 110-metis. Lietuvos kariuomenės karininkas, aviacijos leitenantas, partizanas Juozas Kasperavičius-Visvydas gimė 1912 m. rugpjūčio 17 d. Jokūbaičių kaime (Jurbarko raj.). Nuo pat jaunystės J. Kasperavičius mokėsi karo meno – partizanas, dar besimokydamas Karo mokykloje, už pavyzdingą ir sąžiningą tarnybą 1934 m. buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio medaliu, o 1937 m. pabaigus Lietuvos karo aviacijos mokyklą ir pradėjus tarnauti 2-oje eskadrilėje, po metų jam suteiktas leitenanto laipsnis.

Juozas Kasperavičius-Visvydas liko ištikimas priesaikai – pirmosios sovietų okupacijos metu 6-ojoje eskadrilėje tarnavęs partizanas nepakluso naujosios sovietinės valdžios įsakymui skristi į Rusijos gilumą, o apgręžęs lėktuvą nusileido prie Siesikų, kur 1941 m. buvo sulaikytas šalį okupavusių vokiečių. Po pusmečio, praleisto karo belaisvių stovyklose, J. Kasperavičius grįžo į Lietuvą, į tėviškę, kur įsitraukė į Lietuvos laisvės armijos veiklą.

1945 m. pavasarį J. Kasperavičius kartu su broliu Antanu buvo suimtas. Bandant pabėgti brolis Antanas Kasperavičius buvo nukautas, o sužeistas Juozas paguldytas į Biliūnų dvare įrengtą karo lauko ligoninę, kur buvo išvaduotas vietos partizanų. Pogrindyje pasveikęs aviacijos karininkas prisidėjo prie partizanų, kur 1946 m. rugsėjo 25 d. tapo pirmuoju Jungtinės Kęstučio apygardos vadu. Juozas Kasperavičius-Visvydas aktyviai veikė kuriant vieningą Lietuvos partizanų vadovybę. 1947 m. balandžio 9 d. – Didįjį šeštadienį vidaus kariuomenei apsupus Jungtinės Kęstučio apygardos štabavietę ant Agluonos upelio kranto, J. Kasperavičius dar spėjęs sudeginti dokumentus susisprogdino kartu su adjutantu Albinu Biliūnu-Džiugu.

Bendražygiai prisimena, kad jis buvo visuomet tvarkingas, kariškai pasitempęs, reiklus partizanų vadas, turėjęs aiškias nuostatas pasipriešinimo strategijos ir taktikos klausimais. Lietuvos partizanų vadų suvažiavimui 1947 m. sausio mėn. jis parašė kalbą, kurioje pabrėžė būtinybę atkurti vieningą pogrindį, jo siūlymu partizanus oficialiai imta vadinti laisvės kovotojais. Jis rašė: ,,Laisvės kovos draugai, mes buvome priversti išeiti ginti savojo krašto, savųjų sodybų, bočių ir tėvų krauju aplaistytos žemės: mes kaip žmonės pasipriešiname prieš žmogaus teisių mindžiojimą prieš aukščiausiojo laipsnio vergiją: mes negalime sutikti su melu, apgaule, klasta ir tautą žudančiomis nedorybėmis. Mūsų žingsniai yra taurūs. Mes savo kovoje esame teisingi ir teisūs prieš visą kultūringąjį pasaulį, o Aukščiausiojo palaima rems ir laimins mūsų darbą“.

Kasperavičiaus-Visvydo atsidavimas siekiant atkurti nepriklausomą Lietuvą buvo įvertintas ir po jo mirties: 1949 m. jis buvo apdovanotas aukščiausiu partizanų apdovanojimu – I laipsnio Laisvės kovos kryžiumi (su kardais), jam buvo suteiktas Laisvės kovotojo karžygio vardas, 1997 m. J. Kasperavičius buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius). 1997 m. J. Kasperavičiui-Visvyduipripažintas kario savanorio statusas, o Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 1998 m. suteiktas pulkininko laipsnis. J. Kasperavičius vardu yra pavadinta viena iš Lietuvos Šaulių Sąjungos LDK Kęstučio šaulių (Tauragės apskr.) 7-osios rinktinės kuopų.

Nuotraukoje: Nepriklausomos Lietuvos aviacijos leitenantas, būsimas Jungtinės Kęstučio apygardos vadas Juozas Kasperavičius-Visvydas. Iš LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus