Minimos 1831 m. sukilimo vado A. Gelgaudo 230-metis

Gelgaudų giminės atstovai jau nuo senų laikų dalyvavo svarbiuose valstybės vystymosi etapuose. Vieni svarbiausių tokių etapų buvo XIX a. sukilimai, o ypač 1831 m. sukilimas, kuris uždegė pasipriešinimo nuotaikas per visą likusį amžių. Šiam lietuvių sukilimui vadovavo Antantas Gelgaudas, šiandien minintis 230 metų gimimo jubiliejų.

Antantas Gelgaudas gimė 1792 m. balandžio 27 d. Panemunės pilyje, Jurbarko rajone. Būdamas garbingos didikų giminės atstovas pasirinko karvedžio kelią. A. Gelgaudas pasižymėjo karinga dvasia bei stipriu protu, buvo apdovanotas už nuopelnus prancūzų kariuomenei. Kiek vėliau įstojo į Lenkijos kunigaikštystės karinę tarnybą ir tapo brigados generolu. 1830-ųjų metų pabaigoje vadovavo lenkų sukilėlių daliniui, o 1831 m. gegužę buvo nukreiptas vadovauti prie sukilimo prisijungusiems lietuviams.

Tiesa, Antanas Gelgaudas Lietuvoje bajorų ir kunigų buvo sutiktas kaip krašto išvaduotojas, tačiau sunkios nevieningo sukilimo aplinkybės nebuvo sukilėlių naudai, o ir pats vadas atsainiai žiūrėjo į Rusijos karinę jėgą. Pralaimėjus keletą svarbių mūšių sukilėlių daliniai suskilo į tris dalis. A. Gelgaudas jau nebesiskaitė vyriausiuoju vadu. Imtasi atsitraukimo taktikos, kuri buvo visiškai padrika ir neaiški. Kilus ginčams dėl pasitraukimo į Prūsiją A.Gelgaudas buvo pašautas į krutinę vieno lenkų karininko. A.Gelgaudas vedė derybas su Prūsija dėl nusiginklavimo, kas buvo palaikyt išdavyste. Sukilėlių vado kūnas buvo nugabentas į Kisinių kapines ir ten palaidotas.