Minimos brg. gen. M. Pečiulionio 135-osios gimimo metinės

Šią dieną (sausio 31 d.), prieš 135 metus gimė brg. gen. Motiejus Pečiulionis (1888–1960 m.) – Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Ginklavimo valdybos viršininkas (1930‒1936 m.), antinacinio pasipriešinimo dalyvis, Lietuvos laisvės armijos įkūrėjas ir vienintelis tarpukario Lietuvos kariuomenės generolas, dalyvavęs pokario ginkluotame pasipriešinime.

Motiejus Pečiulionis gimė 1888 m. sausio 31 d. Seinų aps. Krosnos vlsč. Ronciškių k. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui tarnavo Rusijos kariuomenės artilerijos dalyse. 1916 m. baigė Karo mokyklą, tapo artilerijos karininku.

Grįžęs į Lietuvą 1919 m. sausį stojo į jos kariuomenę ir dalyvavo Nepriklausomybės kovose, jose pasižymėjo kaip vienas taikliausių artileristų, todėl dėl jo drąsos, sumanumo ir taiklaus šaudymo kareiviai jį vadino Perkūno dieduku. M. Pečiulionis sunkiomis sąlygomis pradėjo kurti Lietuvos kariuomenės artileriją. 1921 m. kovą paskirtas 3-iojo artilerijos diviziono vadu, rugpjūtį – 3-iojo artilerijos pulko vadu. 1922 m. pakeltas į majorus.

1924 m. Prancūzijoje baigė Fontenblo artilerijos mokyklą (Ecole d’Artillerie de Fontainebleau) ir 1926 m. Aukštuosius technikos kursus. Nuo 1926 m. buvo Lietuvos kariuomenės Artilerijos tiekimo, o nuo 1930 m. Generalinio štabo Ginklavimo valdybos viršininkas. Jo rūpesčiu praplėstos ir suremontuotos Šančių artilerijos dirbtuvės, pradėta Linkaičių ginklų dirbtuvių statyba (šios dirbtuvės buvo vienos moderniausių Europoje), Kaune įrengta Ginklų tyrimo laboratorija

Pečiulionis rūpinosi ne tik kariuomenės apginklavimu. Jis daug dėmesio skyrė aukštos kvalifikacijos specialistų rengimui. Jo dėka nemažai jaunų karininkų užsienyje baigė karo mokslus. 1935 m. pakeltas į generolus leitenantus, o 1936 m. paleistas į atsargą.

Prasidėjus okupacijoms aktyviai įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą ir tapo jo organizatoriumi. Dalyvavo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) veikloje (buvo VLIK Karo tarybos Vilniaus apygardos vadas, pasivadino Miškiniu), 1944 m. Žemaitijoje įstojo į Lietuvos laisvės armiją (LLA), kartu su kitais įkūrė armijos vyriausiąjį štabą. Buvo Lietuvos gynimo komiteto vienas iš vadovų. Rengė karines ir politines apžvalgas partizanų spaudai.  

1945 m. pabaigoje suimtas ir nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo Komijos ir Mordovijos ASSR lageriuose. 1956 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. 1960 m. mirė Šakių rajono Ilguvos prieglaudoje.

Brg. gen. M. Pečiulionis yra vienas žymiausių nepriklausomybės kovų karininkų ir vienas tų vadų, kuris okupacijų metais pasiaukojamai darbavosi tėvynės labui ir kovojo už Lietuvos laisvę. Jis vienintelis Lietuvos karininkas apdovanotas trimis Vyčio Kryžiais.