Minimos Lietuvos partizano J. Vitkaus-Kazimieraičio 120-osios gimimo metinės
Gruodžio 10-oji žymi Lietuvos kariuomenės karininko, Pietų Lietuvos partizanų vienytojo ir pirmojo vado plk. ltn. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio 120-asias gimimo metines. Nusipelnęs Lietuvai partizanas įėjo į istoriją kaip kovotojas už laisvę ir Lietuvos nepriklausomybę, o dabartiniais laikais jo vardu egzistuoja atskirasis inžinerijos batalionas Kaune, taip pat gatvės Vilniuje ir Kaune.
Apie partizaną J. Vitkų-Kazimieraitį
Juozas Vitkus-Kazimieraitis gimė 1901 m. gruodžio 10 d. Ketūnų k. (Mažeikių r.), tačiau visą vėlesnį gyvenimą paskyrė Dzūkijai. Kazimieraitis tarnavo Kaune inžinerijos bataliono technikos viršininku, o 1938 m. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Dėstė Karo mokykloje inžineriją, aktyviai bendradarbiavo „Karde“, „Karyje“, „Mūsų žinyne“, buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Gedimino ordinu, Šaulių žvaigžde. 1941 m. prasidėjus karui, iš kariuomenės pasitraukė. Vokiečių okupacijos metais dirbo inžinieriumi, buvo Lietuvių fronto Vilniaus štabo narys, kūrė pogrindinę antinacinę bei antikomunistinę karinę „Kęstučio“ organizaciją.
Antrosios sovietinės okupacijos metais plk. ltn. J. Vitkus visas jėgas skyrė partizanų veiklai organizuoti. Būdamas vos ne vienintelis tokio aukšto rango karininkas pasipriešinimo sąjūdyje, jis gerai suprato politinę ir karinę organizacijos reikšmę, tad 1945 m. gegužės 7 d. įsteigė Dzūkų grupės partizanų štabą, parengė jo pirmuosius direktyvinius dokumentus, vėliau suformavo Merkio rinktinę (po jo žūties pavadinta Kazimieraičio vardu). 1945 m. rudenį įkūrė A partizanų apygardą, o 1946 m. pavasarį, susitikęs su Tauro apygardos pareigūnais, suformavo Pietų Lietuvos partizanų sritį ir buvo išrinktas jos vadu. 1946 m. pavasarį pasirašė Lietuvos partizanų deklaraciją, skelbiančią pagrindinius Lietuvos valstybingumo atkūrimo principus. 1946 m. liepos 2 d. susirėmime su sovietine kariuomene Žaliamiškyje netoli Liškiavos (Lazdijų aps.) buvo sunkiai sužeistas ir po kelių valandų mirė.
Buvęs partizanas Antanas Suraučius-Tauras prisiminimuose apie Kazimieraitį pasakojo: „Vos persimetėme keliais sakiniais, o jau supratau – nepaprastas tai žmogus. Didelį įspūdį jis man padarė: aukštas Lietuvos karininkas, inžinierius, baigęs užsieniuose generalinio štabo akademijas, gausios šeimos tėvas, kilimo žemaitis. Keista, bet charakterio buvo švelnaus, taikaus. Gražu žiūrėti, kaip auklėjo partizanus, atkalbinėjo vyrus nuo žiaurumų, kurių, sakė, mūsų mažai tautai nereikia. Kaip dabar prisimenu – verkdavo kiekvieno žuvusio partizano“.
Nuotraukoje 4-ojo pėstininkų pulko 2-osios kuopos kariai: ltn. Juozas Vitkus su ltn. Kaziu Pranckoniu (Pranckevičiumi), 1923-02-07.