Muziejuje vyks šaulių, atkartojančių 1923 m. Ypatingosios paskirties rinktinės žygį į Klaipėdą, išlydėtuvės

Lietuvai minint Klaipėdos krašto prijungimo šimtmetį, Vytauto Didžiojo karo muziejus šią sukaktį iškilmingai pasitiko muziejaus sodelyje, kuriame Laisvės varpo dūžiais išlydėti Lietuvos šaulių sąjungos nariai, jau 22-ąjį kartą atkartoję garsiosios 1923 m. Ypatingosios paskirties rinktinės kelionę į Klaipėdą. Ceremonijos metu Karo muziejaus sodelyje lankytojų laukė išskirtinė šventinė programa, o renginį vainikavo ypatingi svečiai, tarp kurių ir karo istorikas, LR seimo narys V. Rakutis bei Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. A. Dapkus.

Ceremonijos metu Karo muziejaus sodelyje ypatingas dėmesys skirtas Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos operacijai: sodelyje vyko Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija, žuvusiems sukilime atminti skambėjo 12 Laisvės varpo dūžių bei istorinio XVIII a. raitojo artilerijos pabūklo salvės. Renginyje taip pat dalyvavo Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės kariai, Kauno įgulos kariniai vienetai, Karo akademijos studentai bei Karinių oro pajėgų orkestras, o apie Klaipėdos krašto prijungimo operaciją papasakojo karo istorikas, LR Seimo narys Valdas Rakutis.

Šventinio minėjimo metu svarbiausiu renginio akcentu tapo šaulių išlydėtuvės į 25 km naktinį žygį, kuris organizuojamas pagal 1923 metų Ypatingosios paskirties rinktinės kelionę maršrutu Kretinga-Klaipėda. 1923 m. sausio 10–15 d. ministro pirmininko ir užsienio reikalų ministro Ernesto Galvanausko nutarimu buvo suformuota Ypatingosios paskirties rinktinė, kuri inicijavo Klaipėdos krašto prie Lietuvos prijungimą. Ypatingosios paskirties rinktinė, kurią sudarė Lietuvos kariuomenės kariai, šauliai ir savanoriai, persirengę civiliais drabužiais traukiniais keliavo iš Kauno į Klaipėdos apylinkes, kur pasiskirstę į 3 grupes turėjo užimti Klaipėdos miestą, Pagėgius ir Šilutę. Rinktinės kelionę pėsčiomis iš Kretingos į Klaipėdą atkartojantys Lietuvos šaulių sąjungos nariai, pažymėdami jos indėlį Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos kovoje, kasmet organizuoja 25 kilometrų naktinį žygį. Nuo 5 asmenų 2002 m. ir 17 žygeivių 2003 metais, dalyvių skaičius šiandien išaugo iki 3500.

Renginio organizatoriai: Vytauto Didžiojo karo muziejus
Renginio partneriai: Lietuvos šaulių sąjunga ir LR seimo narys prof. Valdas Rakutis

 

 

Daugiau apie „Nakties žygius“:

2002 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, Mažosios Lietuvos muziejaus kaštotyrininkas Kazys Budginas kartu su bendraminčiais sumanė atkartoti naktinį Lietuvos kariuomenės žygį iš Kretingos į Klaipėdą (įveikė  25 km atstumą). Tuo metu Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyriui vadovavęs pirmininkas Algimantas Liesis pasiūlė skyriaus nariams organizuoti kasmetinius žygius ir jau kitais metais, 2003 m. sausio 14-osios naktį, siaučiant pūgai 13 savanorių įveikė Algirdo Grublio parengtą maršrutą iš Gargždų. Po žygio buvo nutarta kasmet eiti 4 kryptimis: iš Kretingos, iš Priekulės, iš Palangos, iš Gargždų apylinkių, pažymint Lietuvos kariuomenės, šaulių ir Mažosios Lietuvos lietuvininkų indėlį Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos kovoje. Po trečiojo žygio prie LKKSS Klaipėdos skyriaus prisijungė LŠS Klaipėdos jūrų šaulių rinktinė, taip žygio organizavimą parėmė Lietuvos kariuomenė ir jos dalinai. Tradicinis žygis tapo populiarus tarp Lietuvos kariuomenės karių, LŠS narių ir šalies gyventojų, kurie kiekvienais metais nakties metu turi įveikti ne mažesnį kaip 25 km atstumą. Nuo 5 asmenų 2002 m. ir 17 žygeivių 2003 metais, dalyvių skaičius šiandien išaugo iki 3500. Kiekvienas žygis kasmet skiriamas Lietuvos kariuomenės LŠS ir žymių asmenybių atmintinoms datoms pažymėti. Jį yra įveikęs ne vienas Lietuvos kariuomenės vadas ir KAM ministras.

2023 m sausio 13/14 naktį 22 kartą organizuojamas tradicinis naktinis žygis šiemet skirtas Mažosios Lietuvos prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui pažymėti, jis vyks maršrutu  Kretinga – Toliai – Pipirai – Eketė – Šaulių km – Klaipėda (Bachmano dvaro teritorija).

 

Daugiau apie Ypatingosios paskirties rinktinę:

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, pasinaudojusi griūvančių imperijų aplinkybėmis, Lietuva paskelbė nepriklausomybę, kuriai iškart svarbiausia užduotimi tapo išlikimas, kadangi net trys priešiškos jėgos skirtingais frontais kėsinosi į geopolitiškai svarias, laisvas, bet dar nepripažintas Lietuvos žemes. Tarp tokių žemių buvo ir Klaipėdos kraštas, kuris po Paryžiaus taikos konferencijos patikėtas administruoti Prancūzijai. Slaptame Lietuvos Ministrų tarybos posėdyje, įvykusiame 1922 m. rudenį, ministro pirmininko ir užsienio reikalų ministro Ernesto Galvanausko siūlymu, nutarta inicijuoti Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos. Šiam tikslui buvo suformuota Ypatingosios paskirties rinktinė, kurią sudarė Lietuvos kariuomenės kariai, šauliai ir savanoriai iš Didžiosios Lietuvos. Ypatingosios paskirties rinktinės kariai, persirengę civiliais drabužiais, traukiniais keliavo iš Kauno į Klaipėdos apylinkes, kur pasidalino į 3 grupes: I-oji grupė turėjo užimti Klaipėdos miestą, II-oji – Pagėgius, o III-oji – Šilutę. Sausio 10–15 d. vykusios operacijos metu Lietuvai pavyko pasiekti išsikeltus tikslus – 1924 m. gegužės 8 d. tarp Ambasadorių konferencijos ir Lietuvos pasirašyta Klaipėdos konvencija įtvirtino Klaipėdos krašto priklausomybę mūsų šaliai.