Muziejus be ribų: „100 kariuomenės pėdsakų“ Telšiuose

Gegužės 8 d. Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje Vytauto Didžiojo karo muziejus kartu su Lietuvos kariuomene pristatė projektą „100 kariuomenės pėdsakų“.

Parengtose unikaliose ekspozicijose buvo pristatytos Nepriklausomybės kovos 1918–1920 m., Lietuvos kariuomenė 1920–1940 m., Ginkluota rezistencija 1944–1953 m., atkurtos Lietuvos Respublikos kariuomenė 1990–2004 m. ir dabartinė Lietuvos kariuomenė. Lankytojai turėjo galimybę sudalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, pajausti tikrą karinę dvasią liesdami originalius XX a. šaunamuosius ginklus, žaisdami strateginius žaidimus „Karas“, „Laivų mūšis“ ir kurdami bei lankstydami lietuviškuosiuos lėktuvus DOBI bei ANBO. Taip pat buvo galima pamatyti partizanų stovyklavietę, susipažinti su partizano kasdienybe, o kad renginio dalyviai geriau įsijaustų į dabartinę Lietuvos karių darbo specifiką, turėjo progą pasidaryti maskuojamąjį grimą bei kariškame tunelyje įminti karines mįsles. Apie šiuolaikinę kariuomenę pasakojo ir ekipuotę bei ginkluotę pristatė Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos kariai.

Atkurta Lietuvos nepriklausomybė buvo trapi, ją reikėjo ginti ir saugoti. Nuo 1918 m. lapkričio 23 d. tą įsipareigojo daryti atkurta Lietuvos kariuomenė. Priesaiką davę šalies kariai Lietuvos Nepriklausomybės kovose apgynė kraštą nuo bolševikų, bermontininkų ir lenkų kariuomenių, vėliau rūpinosi šalies gynybos klausimais, plėtė savo pajėgas šalies sausumoje, ore ir pajūryje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir 1940 m. Lietuvos valstybę okupavus sovietams, jau 1941 m. birželio sukilimo metu buvo priešintasi okupacinei valdžiai. Sukurta Lietuvos laikinoji vyriausybė ir atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė buvo svarbus, bet laikinas epizodas šalies istorijoje. Šalį užėmė nacių okupacinė valdžia. Ji leido kurti Lietuvos vietinę rinktinę, kuri, kaip tikėtasi, turėjo tapti atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pagrindu. Tačiau karininkų norai ir siekiai nebuvo įgyvendinti, o galiausiai į kraštą atvykę sovietai ilgam užėmė šalies teritoriją. Būtent partizanų gretose ne vienas kariškis parodė, kaip reikia priešintis ir atkakliai kovoti už laisvę. Deja, nepriklausomybę atkovoti buvo labai sunku. Vis tik, po beveik penkiasdešimties metų tokį pat patriotiškumą šalies gynėjai pademonstravo 1990 m. atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę. Nuo tada valstybė, padedant kariuomenei, galėjo žengti tvirtus žingsnius demokratijos ir laisvės keliu. Dabartinė Lietuvos kariuomenė yra praeities tradicijų tęsėja ir ženkliai prisideda prie Lietuvos valstybės saugumo užtikrinimo.

Šia proga Vytauto Didžiojo karo muziejus siūlė prisiminti koks svarbus buvo kariuomenės indėlis kovojant už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę per prabėgusį šimtą metų, ir atiduoti pagarbą visiems, kurie nesulaužė priesaikos ginti ir saugoti savo šalį. Šiais metais dar planuojama aplankyti Varėną ir Kazlų Rūdą.