Oro gynybos batalionui – 25 metai!

Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalionas – vienas iš dviejų batalionų, suformuotų Lietuvai stojant į NATO ir vystant pajėgumus. Antrasis buvo Lietuvos artilerijos batalionas – dabartinis Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas.

Artilerijos batalionas buvo įkurtas 2001 m. ir apginkluotas 105 mm kalibro amerikietiškomis haubicomis M-50 (M-101). Oro gynybos batalionas buvo įkurtas prieš 25 metus, 2000 m. rugsėjo 1 d., ir apginkluotas 40 mm kalibro švediškais pabūklais „Bofors L/70“. Artileristus pradžioje ginkluote, transportu ir įranga aprūpino ir apmokė danai, oro gynybininkus – švedai. Tiesa, boforsai nebuvo visai nepažįstamas ginklas Lietuvos kariams, nes Karinių jūrų pajėgų laivai juos naudojo jau kurį laiką.

Istorinėse Radviliškio kareivinėse – 1935-1940 m. čia buvo dislokuota Šarvuočių ir Priešlėktuvinės apsaugos rinkinių kariai, inžinieriai – įsikūręs  gynybos batalionas turbūt turėjo arti pusšimčio boforsų. Su jais atkeliavo velkami ugnies valdymo radarai UVR-790, apžvalginiai radarai „Giraffe PS-70“, sunkvežimiai „Volvo TL-31“, vikšriniai BV-206, apie 12000 sviedinių, kompiuteriai ir kita reikalinga įranga. Valdyti ir prižiūrėti techniką ir ginkluotę bataliono kariai mokėsi Švedijoje. Šiandien, išskyrus pačius sausumai pritaikytus boforsus, galite pamatyti Karo technikos ekspozicijoje.

Boforsai galėjo būti valdomi tiek rankiniu būdu, tiek automatiškai, prijungus prie radaro. Jais buvo galima efektyviai numušinėti taikinius penkių kilometrų aukštyje ir iššauti iki 250-300 šūvių per minutę. Jų pozicijos buvo įrengtos budint ir saugant vieną svarbiausių Lietuvos Respublikos strateginių objektų – Ignalinos atominę elektrinę. Reaguojant į Rugsėjo 11-osios įvykius JAV, Oro gynybos bataliono kariai gynybines pozicijas prie Ignalinos AE užėmė 2001 metų spalio 17 dieną ir vykdė elektrinės oro erdvės apsaugą iki pat elektrinės išjungimo 2010 m.

Laikui bėgant Oro gynybos batalionas buvo stiprinamas. 2004 m. įsigytos pirmosios raketinės švediškos sistemos RBS-70, 2007 m. atkeliavo garsieji amerikiečių „Stinger“, 2014 m. – lenkiškos GROM oro gynybos sistemos. Šiomis sistemomis galima numušinėti taikinius trijų – aštuonių  kilometrų aukštyje. 2020 m. Lietuvos oro gynyba ženkliai sustiprėjo atkeliavus modernioms trečiosios kartos vidutinio nuotolio NASAMS oro gynybos sistemomis. Priklausomai nuo raketų, šiomis sistemomis galima numušinėti taikinius keturiasdešimties kilometrų atstumu. 2024 m. Lietuva šių sistemų užsisakė papildomai.

Dalis Oro gynybos bataliono ginkluotės iškeliavo į Ukrainą. 2022 m. Rusijos invazijos išvakarėse Ukrainai buvo perduotos turėtos „Stinger“ sistemos. Jos labai padėjo ukrainiečiams ginti oro erdvę invazijos pradžioje. 2023 m. vasarį į Ukrainą išvyko keliasdešimt boforsų, ypač padedančių numušinėti dronus. Nei stingeriai, nei boforsai Oro gynybos batalione nebėra naudojami.

2025 m. gegužę Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Lietuvos kariuomenės struktūros pokyčius. Oro gynybos batalionas išaugs į Kazimiero Semenavičiaus oro gynybos pulką, kurį sudarys Pirmasis ir Antrasis oro gynybos batalionai. O kas ateityje? 2025-2027 m. atkeliaus RBS70 NG (MSHORAD) trumpojo nuotolio gynybos sistemos. Paprastai tariant – atnaujinta RBS-70 sistema, sumontuota ant šarvuoto JLTV visureigio. Mobilią paleidimo sistemą lydės mobilūs ugnies valdymo centrai ir radarai „Giraffe 1X“.

Kas žino, galbūt ateityje turėsime ir savo IRIS-T ar SAMP/T oro gynybos sistemas, saugančias ir Ukrainos oro erdvę?