Pirmajai viešai Lietuvos kariuomenės priesaikai – 100 metų

Gegužės 11 d. Lietuvos kariuomenė Rotušės aikštėje iškilmingai minėjo pirmosios priesaikos 100-metį. Mišias laikė Kauno įgulos kapelionas mjr. Tomas Karklys, karius sveikino krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, dalinių vadai, renginio metu prisiekė Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai.

Apie pirmąją priesaiką:

1919 m. gegužės 11 d. vyko pirmoji Lietuvos kariuomenės priesaika. Tai buvo gražus, saulėtas sekmadienis. Kauniečiai į Rotušės aikštę pradėjo rinktis jau iš pat ryto, nes kiekvienas norėjo gauti geresnę vietą. Žmonių susirinko tiek daug, kad nugulė visus aikštės pakraščius, namų langus, balkonus ir stogus. Prie Rotušės trijų metrų aukštumoje buvo įtaisytas eglėmis ir kilimais išpuoštas aukuras. Aukštai bokšte plevėsavo tautinė vėliava.

Kariuomenės dalys į parado vietą pradėjo rinktis apie dešimtą valandą. Atžygiavo Karo mokykla, 2 pėst. pulko dalis, Kauno batalionas, Kauno komendantūra, atbildėjo artilerija. Visa anų dienų mūsų kariuomenė iškilmėse dalyvauti negalėjo, nes 1 pėst. pulkas, 2 pėst. pulko dalis, husarų pulkas, Vilniaus ir Panevėžio batalionai kovėsi su priešais. Atvykusios į paradą kariuomenės dalys išsirikiavo Rotušės aikštėje iš visų keturių pusių. Truputį vėliau atvyko vyriausybės nariai, aukštieji valdininkai, Anglijos, Prancūzijos, Amerikos, Švedijos karo atstovai ir daug vokiečių karininkų.

 Iškilmės buvo pradėtos pamaldomis. Pamaldas aikštėje laikė Kauno įgulos kapelionas kun. Bumša, o katedroje pats vyskupas Karevičius. Po pamaldų į aikštę atvyko visų ginkluotų pajėgų viršininkas Valstybės Prezidentas Antanas Smetona, lydimas ministro pirmininko Sleževičiaus, krašto apsaugos ministro Merkio ir vyriausiojo kariuomenės vado gen. Žukausko.

Pirmoji mūsų kariuomenės priesaika ryškiai visiems parodė, kad Lietuvos pastangos sukurti savo valstybę nėra tuščias žaislas, kad Lietuva turi tvarkingą, narsią ginkluotą pajėgą, kuri iškovos tautai laisvę. Šis žymus mūsų kariuomenės įvykis ilgai buvo minimas. Jis davė kovotojams naujų jėgų, o visuomenei pasitikėjimo savimi ir mūsų tautos likimu.