Su gimimo diena sveikiname Karo aviacijos kapitoną Praną Hiksą

Lietuvos Respublikos Seimas 2025-uosius metus paskelbė lėktuvo ANBO sukūrimo ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais. Šiemet pagerbiame Lietuvos karo aviacijos istoriją, įamžiname talentingus šalies inžinierius bei pilotus, prisidėjusiu prie aviacijos raidos.

O taip pat šiemet minime pirmojo ANBO lėktuvo sukūrimo šimtmetį. ANBO I – vienintelis Antano Gustaičio lėktuvas išlikęs iki mūsų dienų ir jį pamatyti galite Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Vasarą, minėdami pirmojo šio lėktuvo skrydžio šimtmetį, pakviesime į parodą, įvairius renginius, parengsime daug įdomaus turinio. Šiais metais Karo muziejuje bus daug karo inžinerijos ir aviacijos!

Šiandien – Prano Hiksos gimimo diena. Būsimasis aviacijos kapitonas gimė Verkių dvare prieš 128 metus, 1897 m. gegužės 23 d.

Tai buvo ne tik pilotas, bet ir, kaip daugelis aviatorių, spalvinga ir pašėlusi asmenybė.

✈️ Kpt. Pranas Hiksa – pirmasis profesionalus Lietuvos kariuomenės karo lakūnas.

✈️ Pranas gimė 1897 m. gegužės 23 d. lietuvės ir čeko šeimoje, Vilniaus apskrityje, Verkių dvare. Čia gyveno iki 3-jų metukų, vėliau persikėlė į Norvaišių dvarą.

✈️ Mokėsi Šiaulių gimnazijoje ir Liepojos komercinėje mokykloje, vėliau baigė vairuotojų mokyklą Maskvoje, kur mokėsi važinėti prancūziška mašina „Laurin & Klement“.

✈️ Turėjo sesę Alina ir įseserę Oną, pastaroji buvo mirusių tėvų draugų dukra. Vėliau, Alinai ir Pranui taip pat gan anksti netekus tėvų, Ona kartu su savo vyru Vladimiru Zubovu ne tik padėjo P. Hiksai, bet, galima teigti, ir nulėmė jo likimą, paremdami jį stojant į aviacijos mokyklą Petrograde.

✈️ Atliko karinę tarnybą Rusijos imperijos kariuomenės 23-ajame aviacijos būryje, dislokuotame prie Rygos, gyveno „Sirijaus“ gamykloje, dirbo fotolaboratorijoje. Vienas lemtingas skrydis, kurį pasiūlė vienas iš pilotų, nulėmė tolesnę Prano ateitį. Pranas panoro tapti lakūnu.

✈️ 1916–1917 m. studijavo Petrogrado karo aviacijos mokykloje, iš kurios buvo pasiųstas mokytis į Anglijos Karališkųjų oro pajėgų aviacijos korpuso mokyklą (Royal Flying Corps), kur jam buvo suteiktas aviacijos leitenanto laipsnis ir teisė nešioti išsiuvinėtą karo lakūno ženklą.

✈️ Grįžęs į Lietuvą, 1919 m. pavasarį mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, Lietuvos karo aviacijoje tarnavo 3-jus metus, iki 1922 m. rudens.

✈️ P. Hiksą galima laikyti ir vienu pirmųjų lakūnu bandytojų: bandė po avarijų surinktus lėktuvus. Dėl šio rizikingo darbo jis pats patyrė net 20 įvairių avarijų.

✈️ Pirmaisiais metais buvo paskirtas aviacijos mokomojo būrio viršininku, vėliau Pirmosios eskadrilės vadu. Aviacijos mokykloje dirbo instruktoriumi ir aviacijos istorijos bei variklių kurso dėstytoju. Jo mokiniai buvo daugumai gerai žinomi, o vėliau ir svariai prisidėję prie Lietuvos aviacijos kūrimosi: Jurgis Dobkevičius (1900-1926), Antanas Gustaitis (1898-1941), Jonas Mikėnas (1899-1988), Leonardas Peseckas (1899-1976), Antanas Stašaitis (1897-1948), Jonas Liorentas (1901-1991), Jeronimas Garolis (1900-1972).

✈️ Kaip instruktorius, išsiskyrė savo mokymo metodu. Jau pirmame skrydyje mokiniui duodavo valdyti lėktuvą, o klaidas taisydavo kiek įmanoma vėliau, leisdavo pasiekti tą ribą, kad pats mokinys suprastų, ką blogai daro, ir ištaisytų klaidą pats.

✈️ Palikęs aviaciją P. Hiksa pasinėrė į verslą. Tapo Ūkio banko įgaliotiniu Maisto banko statybai, vėliau ėjo gamybos direktoriaus pareigas.

✈️1928 m. Prahoje įgijo inžinieriaus specialybę. Čia buvo įkūręs ir savo firmą „P. Hiksa, Praha 2, Příčná 9“, atstovaujančią lietuviškam „Maistui“ Čekoslovakijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Austrijoje.

✈️ Grįžęs į Lietuvą dirbo Kauno „Metalo“ fabrike vyriausiuoju inžinieriumi.

✈️ Padėjęs sau tvirtus finansinius pamatus, nusipirko automobilį „Hudson-Essex terraplane“. Automobiliai tapo Prano naująja aistra. 1931 m. ir 1932 m. tapo lenktynių aplink Lietuvą nugalėtoju, galbūt būtų tapęs ir trečią kartą, bet lenktynių metu, jam važiuojant 120 km per val. greičiu, į kelią išbėgo vaikai, teko staigiai stabdyti, mašina virto, o lenktynės buvo baigtos.

✈️ Du kartus – 1933 m. ir 1935 m. – dalyvavo Monte Karlo ralyje, nors tai ir buvo nepigus malonumas, kainavęs 5000 litų. Žmona sakydavo, kad geriau namą statytis, Pranas – kad senatvėje statysim, o dabar reikia važiuoti. Žmonos atsiminimuose buvo išlikę ir įdomesnių ralio momentų, kaip pavyzdžiui, kai ralio metu kaktą Pranui trynė apelsinu, kad jėgų daugiau būtų.

✈️ Įkvėptas lenktynių Kaune, Šančiuose pasistatė amerikietiškų automobilių paviljoną.

✈️ Buvo Lietuvos aeroklubo viceprezidentas ir Lietuvos autoklubo narys.

✈️ 1935 m. rugsėjo mėn. dalyvavo Lietuvos aeroklubo surengtame „Oro traukinyje“ – parodomajame skrydyje per Baltijos šalių sostines.

✈️ Laisvai kalbėjo angliškai, vokiškai, lenkiškai, čekiškai, rusiškai, todėl lengvai mezgė pažintis ir plėtė savo kompetencijų ribas. 4 dešimtmetyje buvo įvairių užsienio firmų įgaliotiniu. Laimėjo kontraktus tiekti įrangą Lietuvos kariuomenei, Sitkūnų radijo stočiai, tačiau viską sustabdė Antrasis pasaulinis karas, sovietinė okupacija.

✈️ Hiksos, kaip repatriantai, išvyko į Vokietiją, Pranas įsidarbino Berlyne, tačiau vėliau nusprendė grįžti į Lietuvą, į šeimos dvarą Šiaulių rajone, kurį vėliau sovietai atėmė.

✈️ Sovietmečiu geras gyvenimas baigėsi, prabangius automobilius pakeitė nuolat gendantis „Moskvičius“, pelningus darbus – darbas tarybinių ūkių inžinieriumi, durpynų mechaniku.

✈️ Būdamas jau garbingo amžiaus braižė skraidančio automobilio-lėktuvo eskizus.

✈️ Kaune, Donelaičio g. 5, yra namas su memorialine lenta, jog čia nuo 1955 m. gyveno Hiksos.