Prieš 100 metų sudužo Jurgio Dobkevičiaus DOBI-II

Dobi-II nebuvo pirmasis ryškiai, bet trumpai žibėjusio konstruktoriaus Jurgio Dobkevičiaus (1900-1926) bandymas kuriant lietuvišką lėktuvą.

1922 m. liepos pradžios į dangų pakilo pirmasis DOBI-I lėktuvėlis.

Po pusmečio, 1923 m. sausio 4 d. J. Dobkevičius pradėjo darbus prie DOBI-II – pirmojo lietuviško lėktuvo. Aukštasparnis medinis monoplanas pirmą kartą į orą pakilo tų pačių metų spalio 20 d. Tai buvo gausiai geltonai dažytas 6,1 metro ir 14 metrų sparnų mojo lėktuvas, tuščias nesvėręs ir tonos bei galėjęs pakilti į maksimalų 9 kilometrų aukštį.

Tai buvo 1916 m. vokiško „Benz Bz.IV“ 220 arklio galių variklio varomas lėktuvėlis. Buvusi Vokietijos imperija šiuos variklius naudojo daugelyje Pirmojo pasaulinio karo lėktuvų modelių.

Kaip pažymi aviacijos istorikas Gytis Ramoška (nuoroda į istoriko tekstą), lėktuvą buvo numatyta apginkluoti. 1923 m. lapkričio 12 d. Karo aviacijos viršininkas gen. ltn. Juozas Kraucevičius (1879-1964) slaptame raporte Krašto apsaugos ministerijai pranešė, kad po nedidelių konstrukcinių papildymų DOBI-II bus tinkamas tolimajai žvalgybai (lėktuvas pilnais kuro bakais 190 km/h greičiu galėjo nuskristi iki 1000 kilometrų). Jis rašė, kad J. Dobkevičius žadėjo artimiausiu laiku pristatyti reikalingus brėžinius.

Užsienio spaudoje DOBI-II buvo įvertintas labai teigiamai, tiek kaip naikintuvas, tiek kaip turistinis lėktuvas. Tais metais J. Dobkevičius išvyko mokytis į Aukštąją aeronautikos mokyklą Paryžiuje.

1924 m., ruošiantis skristi į Prahą, kulkosvaidžiai ir fotoįranga negalėjo būti dedami, o lygiai prieš šimtą metų, 1924 m. lapkričio 4 d. patyrė lemtingąją avariją, po kurios nebebuvo remontuojamas.

Tiesa sakant, abu šie skrydžiai buvo nesėkmingi.

1924 m. rugsėjo 30 d. J. Dobkevičius su mechaniku Jonu Mikėnu (1899-1988) pakilo skrydžiui iš Kauno į Prahą, bet, riedant tarpinio sustojimo Karaliaučiaus aerodromo pieva, dėl riboto matomumo į priekį iš lakūno kabino, lėktuvas įvažiavo į griovį ir buvo apgadintas. Prastas matomumas buvo lėktuvo trūkumas, į kurį jau anksčiau kreipė dėmesį. Po poros savaičių J. Dobkevičius suremontuotą lėktuvą parskraidino į Kauną.

Paskutinį kartą į orą DOBI-II pakilo lygiai prieš 100 metų – 1924 m. lapkričio 5 d. J. Dobkevičius leido lėktuvą pilotuoti J. Mikėnui. Kaip pažymi istorikas, G. Ramoška, pasisodinęs keleiviu tais pat metais stojusį karo aviacijon Itn. V. Milevičių ir paskraidęs apie pusvalandį, J. Mikėnas nutūpė nesėkmingai. Vėliau pasakojo, kad nematydamas į priekį ir dėl to blogai jausdamas atstumą iki žemės, jis per aukštai išlygino lėktuvą, per stipriai atsitrenkė į žemę, nulaužė važiuoklę ir apsivertė. Gerokai aplaužytas lėktuvas jau nebebuvo suremontuotas.

Žvalgybinis lėktuvas DOBI II, 1923 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka
Vyr. ltn. inž. Jurgis Dobkevičius, ~1922–1925 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka
Karo lakūnas vyr. ltn. Jonas Mikėnas prie naikintuvo Fokker D VII, 1923 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka