Prieš 105 metus gimė Lietuvos partizanas ir poetas Bronius Krivickas
[…]
Per šitą auką, nuoširdžią ir tyrą,
Ateis man atpirkimo valanda,
Ir tamsumos gelmė, kur sieloj tvyro,
Užgis iš lėto lyg pikta žaizda.
Užplūs mane Tavos šviesos malonė
Ir, tartum žiedas spindulių tvane,
Žėrėsiu žemės žydinčiuose klonius,
Kol nebūtis nukaus mane.
Bronius Krivickas „Žiaurusis dievas“, 1946–1948 m.
Prieš 105 metus gimė šių eilių autorius Bronius Krivickas – garsiausias rezistencijos (pasipriešinimo) laikotarpio poetas, partizanas, vertėjas, kritikas.
B. Krivickas gimė Biržų aps. Pasvalio vls. Pervalkų k. Jo talentas atsiskleidė Biržų gimnazijoje, 1939 m. jis įstojo į VDU teologijos-filosofijos fakultetą, veikė ateitininkų meno draugijoje „Šatrija“, kur susipažino su daugeliu kitų jaunų kūrėjų, būsimais poetais žemininkais: Kaziu Bradūnu, Vytautu Mačerniu, Alfonsu Nyka-Niliūnu. Jų globėjas prof. Vincas Mykolaitis-Putinas gabiam kritikui ir dramaturgui B. Krivickui buvo numatęs asistento vietą, tačiau, uždarius universitetą, B. Krivickas dirbo žurnalo „Kūryba“ redakcijoje pas Juozą Keliuotį, vėliau kurį laiką mokytojavo Biržų gimnazijoje, bendradarbiavo antinacinėje spaudoje.
1945 m. pavasarį įsitraukė į partizanų būrį, kur jau partizanavo du jo broliai. Pasirinko slapyvardžius Būtvydis, Klaidatikis, Rivaišas, Vilnius, Gintaras. Apsisprendimas stoti į partizanų gretas rašytoją padarė vienu iš svarbiausių antitarybinio pasipriešinimo balsų. Iki 1951 m. laikėsi netoli gimtųjų vietų, ilgesnį laiką gyveno bunkeryje pas uošvius Tylinavos kaime (Biržų r.), per šiuos metus sukūrė daug eilėraščių, sonetų, satyrinių kūrinių. 1948–1949 m. gyvendamas bunkeryje iš vokiečių kalbos išvertė per 70 Johano Volfgano Gėtės eilėraščių. 1949 m. laisvasis pasaulis minėjo 200-ąsias poeto gimimo metines, tad ar tai nėra prasmingiausias pagerbimas kovojant pogrindyje ir kasdien juntant mirtį!
1951–1952 m. priklausė LLKS Rytų Lietuvos srities štabui, buvo srities Visuomeninės dalies viršininkas, aktyviai leido ir redagavo partizanų spaudą „Aukštaičių kova“, „Laisvės kova“. Kovos draugas Juozas Šibaila jį vadino „žodžio menininku“, kiti – „profesoriumi“ už jo intelektualumą. B. Krivickas brandino mintis parašyti herojinį epą apie laisvės kovas, nes laisvės kovos pateikė žodžio menininkui didingą medžiagą. Deja, bet epas taip ir negimė… Poetas-karys Bronius Krivickas žuvo išduotas 1952 m. rugsėjo 21 d.