Prieš 105 metus įkurtas Lietuvos kariuomenės Antrasis artilerijos pulkas

Nuo seno kariavusi lietuvių tauta stengėsi mūšių laukuose neatsilikti ir ginkluotis karinėmis naujovėmis. Įsigalėjus parakui, šaunamasis ginklas savo griaudžiančius nasrus pražiojo iki tokio pločio, kad atsirado nauja ginklų rūšis – artilerija. Jau didysis Lietuvos kunigaikštis Kęstutis išbandė šiuos ginklus, kurių ugnies paragavo kryžiuočiai. Vėliau jos ragavo ir maskvėnai, totoriai, švedai. Deja, bet visą XIX a. praleidus nelaisvėje, išgrobtam mūsų kraštui nepriklausomybės aušrą teko sutikti nebeturint savos kariuomenės. Teko ją kurti iš naujo, o tuo pačiu ir derintis prie naujausios karybos formos ir jai būdingos ginkluotės.

1918 m. atkurta Lietuvos valstybė, o netrukus ir kariuomenė, siekiant išsaugoti taip brangią laisvę, turėjo prisitaikyti prie Pirmojo pasaulinio karo padiktuotų naujovių. Nors dar Nepriklausomybės kovose kilo pirmieji lietuvių pilotuojami lėktuvai, geležinkeliu dardėjo šarvuotasis traukinys, o vėliau suurzgė ir tankų varikliai, vis dėlto sėkmė mūšiuose būtų pasmerkta be esminio artilerijos indėlio. 1919 m. kovo 28 d. nugriaudėjo pirmasis Lietuvos Respublikos kariuomenės artilerijos šūvis, nukreiptas į Deltuvos klebonijoje įsitvirtinusį bolševikų štabą. Tai buvo šios galingosios ginklų rūšies debiutas Nepriklausomybės kovose. Tik įsimintino ir džiaugsmingo pirmojo šūvio trims Lietuvą užklupusiems priešiškoms jėgoms negalėjo užtekti… Reikėjo plėsti ir stiprinti savo artilerijos pajėgumą.

Šiandien, prieš 105-erius metus, pradėtas formuoti Antrasis artilerijos divizionas, vėliau pavadintas Antruoju artilerijos pulku. Nors bolševikai jau buvo išvyti iš Lietuvos teritorijos, prieš akis laukė mūšiai prieš bermontininkus ir lenkus. Pastarieji Suvalkuose sudavė stiprų ir skaudų smūgį, sunaikinusį kelias mūsiškių baterijas. Tačiau tai nenutildė nei mūsų artilerijos griausmo, nei karių ryžtingų balsų. Atmušus grėsmingiausius išpuolius ir apgynus ilgai siektą laisvę, pradėjome gyventi taikos sąlygomis. Antrasis artilerijos pulkas surado nuolatinę savo dislokacijos vietą Kėdainiuose.

Šiandien minime Antrojo artilerijos pulko 105-ąsias metines. Nors tiksliau turėtume tarti Antrojo artilerijos diviziono metines, bet tai vienas ir tas pats karinis dalinys. Dar tiksliau pabrėžti, kad šiandien švenčiame tai, ką šį dalinį sudarę kariai pasiekė ir mums paliko – apgintą laisvę, kovos dvasią, šūvių dundesiu sužadintą ryžtą ir tikėjimą savo jėgomis.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybės.

1921 m. Antrajam artilerijos pulkui vadovavusio brg. gen. Jono Juodišiaus (1892-1950) uniforminis švarkas
1921 m. Antrajam artilerijos pulkui vadovavęs mjr. Pranas Uogintas (1887-1987) (sėdi kairėje prie stalo ir rašo) štabe
Lietuvos kariuomenės Antrojo artilerijos pulko karių grupė, 1938 m.
Lietuvos kariuomenės Antrojo artilerijos pulko kariai dirbtuvėse, XX a. 3 deš.
Lietuvos kariuomenės Antrojo artilerijos pulko kariai, XX a. 3 deš.
Lietuvos kariuomenės Antrojo artilerijos pulko puskarininkis Jonas Narkevičius, 1937-1939 m. 1945 m. ištremtas į Vorkutą, kur buvo beveik dešimt metų kalinamas.
Lietuvos kariuomenės Antrojo artilerijos pulko puskarininkis Jonas Narkevičius, 1937-1939 m. 1945 m. ištremtas į Vorkutą, kur buvo beveik dešimt metų kalinamas.
Lietuvos kariuomenės Antrojo artilerijos pulko liktinių puskarininkių 5 mėnesių rikiuotės kursų I-oji laida, 1937 m. Priekyje iš kairės: A. Lesys, St. Vinča ir J. Prielaida, antroje eilėje iš kairės: Ignas Račiūnas ir J. Mažeika
Lietuvos kariuomenės Antrojo artilerijos pulko puskarininkis Jonas Narkevičius, 1954 m. 1945 m. ištremtas į Vorkutą, kur buvo beveik dešimt metų kalinamas.
Lietuvos kariuomenės Antrojo artilerijos pulko Mokomosios baterijos XVI-oji kariūnų kandidatų ir mokinių laida su pulko plk. ltn. Vincu Jasulaičiu (1898-1988) (sėdi pirmosios eilės viduryje). Antrojoje eilėje antras iš kairės stovi Kostas Steponėnas. 1936 m.
Lietuvos kariuomenės Antrojo artilerijos pulko vado leidimas kpt. Vincui Žiliui (1898-1972) susituokti su Emilija Jurkūnaite. Dokumentas su pulko vado plk. ltn. Kazio Alytos (1881-1942) ir adjutanto vyr. ltn. Kaliksto Gergelio (1899-1942) parašais. 1929 m. balandžio 16 d.
Lietuvos kariuomenės Antrojo artilerijos pulko 4-osios baterijos liktinis puskarininkis Ignas Račiūnas su jaunesniuoju puskarininkiu J. Mickumi, 1935 m.