Ar kada nors, gamindami sriubą ar troškinį ir juos gardindami lauro lapais, susimąstėte, kad tai medžio lapai, kurių vainiku dar senovės Graikijoje ar Romoje buvo vainikuojami ypatingais nuopelnais pasižymėję žmonės. Tokie paprasti, bet, tuo pačiu, išskirtiniai vainikai puošė ir drąsiausių, gabiausių karių galvas. Laurų vainikas toli gražu nebuvo prabangus, bet jo simbolinė reikšmė spindėjo garbe, pasididžiavimu, įkvepiančiu pavyzdžiu. Paprastai tariant, tai buvo simbolinis apdovanojimas, kurį užsitarnaudavo tik drąsiausius ir reikšmingiausius žygius atlikę herojai.
Tai kas buvo suvokta Antikoje, buvo aktualu ir ką tik nepriklausomybę paskelbusioje ir dėl savo išlikimo kovojančioje Lietuvoje. Nepriklausomybės kovomis išsaugota laisvė yra kiekvieno Lietuvos kariuomenėje besikovusio kario nuopelnas, tačiau kritiniais momentais ne kiekvienas įstengė išlikti šaltakraujišku, griebtis narsių, pragaištingai pavojingų ir pergalei būtinų veiksmų. Tokius žygdarbius atlikusius karius norėtasi išskirti ir ypatingai įvertinti. Gal reikėtų jiems suteikti žemės? Žemė ir taip buvo dalinama savanoriams, o, logiškai mintijant, ypatingai pasižymėjusiems jos reikėtų suteikti dar didesnius plotus. Pirmiausia tas žemes dar reikėjo apginti, o išdalinti ją visiems savanoriams ir išskirtiniais nuopelnais pasižymėjusiems vargiai būtų įmanoma. Svarstyti bet kokią materialinę naudą apskritai buvo gana bergždžias reikalas, kadangi iš sekinančių carinės Rusijos gniaužtų išsivadavusi ir dėl išlikimo kovojanti Lietuva ruseno varganomis ekonominėmis sąlygomis. Norisi tikėti, kad taip drąsiai už šalį gyvybę aukoti pasiryžęs karys ir nesitikėjo kažkokių apčiuopiamų turtų – tokia narsi laikysena tarsi byloja, kad laisvė jam ir buvo didžiausias apdovanojimas. Taigi reikėjo tik kažkokios išskirtinės žymės, kuri išskirtų žygdarbį atlikusio kario nuopelnus. Tokiu atveju, be abejo, neverta dairytis kažko naujo, o tiesiog pritaikyti nuo giliausios senovės taikomą praktiką – įsteigti karinį apdovanojimą.
Na ir pagaliau aišku, prie ko čia sukame. 1919 m. liepos 30 d. pagal Laikinosios Lietuvos vyriausybės įstatymą įsteigtas Kryžius „Už Tėvynę“ ir šiandien minime 105-ąsias šio įvykio metines. Kaip žinote, kovos su bolševikais prasidėjo pačioje 1919 m. pradžioje ir pasižymėjusių kovose karių netrūko dar iki minėto įstatymo pasirodymo. Dar birželio mėnesį kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas prie didvyrių krūtinių segdavo būsimą kryžių atstojančius kaspinėlius. Aistras kėlė ir būsimo kryžiaus forma. Numatytasis katalikams artimas keturių galų kryžius nesulaukė pritarimo – Valstybinė archeologijos komisija argumentavo, kad tokia kryžiaus forma Lietuvai nebūdinga ir, siekiant sujungti dabartį su didingos senovės laikotarpiu, iškėlė šešių galų kryžiaus, matomo Vyties skyde, idėją. Toks kryžius, pasak komisijos „teikia naujam Valstybės periodui senos milžinų galybės simbolį.“
Tikriausiai pabaigai reiktų paminėti, kad nė vienas Kryžius „Už Tėvynę“ taip ir nebuvo pagamintas. Tai ką mes čia minime? – paklausite. Nesijaudinkite, ši istorija tinka ir Vyties kryžiui. Ir Vyties kryžiaus ordinui… Ir Vyčio kryžiaus ordinui… Visi šie besikeitę pavadinimai priklauso tam pačiam aukščiausiam Lietuvos kariniam ordinui, kurio įsteigimo metines ir minime. Paliekant formą ar pavadinimą nuošaly, šio apdovanojimo reikšmę įvardinkime kariuomenės vado Stasio Raštikio žodžiais, ištartais šio ordino kavalieriams: „Atsiminkite, kad jūsų pasižymėjimai kautynėse ir tie kuklūs Vyčio Kryžiaus ženklai prie jūsų krūtinių labai imponuoja jaunuomenę, ir ji mielai pasiduoda šiai įtakai, tik reikia mokėti gražiai ir naudingai tai išnaudoti.“
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybės.
Vyčio Kryžiaus IV-ojo laipsnio ordinas, kuriuo buvo apdovanotas dviejų Vyčio Kryžių kavalierius ats. plk. ltn. Kazimieras Mackevičius (1884–1947). XX a. 4 deš. Vyčio Kryžiaus III-iojo laipsnio ordino kryžius, kuriuo buvo apdovanotas savanoris Pranas Kasparaitis (1877-1976). 1927–1930 m.Kpt. Jonui Dainiui 1929 m. įteikto Vyčio Kryžiaus III-ojo laipsnio ordino dėžutėAntrojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pulko puskarininkiui Kaziui Vekerotui įteiktas Vyčio Kryžiaus ordinas su kardais, 1927-1930 m.Vyčio Kryžiaus ordinas be kardų, 1927-1930 m.Paveikslas „Vyčio kryžiumi fronte pasižymėjusių karių pirmasis apdovanojimas“. Autorius Emilis Jeneris, 1928 m. Drobė, dydis 50×120 cm.Lietuvos kariuomenės I-osios Atskirosios Baltgudžių kuopos telefonistas vyr. psk. Akimas Sazonovas (Sazanovas) (1897–1922). Ant krūtinės matomas Vyčio Kryžiaus III-ojo laipsnio ordinas.Vyčio Kryžiaus V-ojo laipsnio ordino rozetė. Ordinu buvo apdovanotas ats. kpt. Jurgis Tumavičius (1900-1993)Vyčio Kryžiaus ordinas įteikiamas žuvusiems lakūnams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui, 1933 m.Lietuvos kariuomenės karininkai prie Vyčio Kryžiaus ir dviejų vėliavų kompozicijos, 1919-1920 m. Sėdi iš kairės antras kpt. Juozas Barzda-Bradauskas (1896-1953). Stovi iš kairės pirmas vyr. ltn. Balys Sližys (1885-1957)6-ojo pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margio pulko III-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus vėliavos prikalimo aktas, 1937 m.Lietuvos kariuomenėje tarnavusio savanorio Vyčio Kryžiaus kavalieriaus Stasio Ričkaus portretinė nuotrauka, XX a. 4 deš. S. Ričkus dėvi uniforminį švarką su Vyčio kryžiaus ordinu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorio, Nepriklausomybės bei Gedimino medaliaisVyčio Kryžiaus ordino sukūrimo istorija ir eskizas. Lietuvos kariuomenės vado generolo Silvestro Žukausko raštas, kuriame aprašoma 1919 m. jam kilusi idėja sukurti už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę pasižymėjusiems ir žuvusiems kariams apdovanojimo ordiną. 1932 m. Dokumentą paskaityti galima čia: https://www.limis.lt/valuables/e/805446/190000016494316?searchId=11105421Vyčio Kryžiaus kavalierius Adolfas Eigelis (1899–1959) ir karo invalidas, dviejų Vyčio Kryžiaus ordinų kavalierius Petras Janulevičius (1898–1944), 1924 m.Vyčio Kryžiaus III-ojo laipsnio ordinas, įteiktas Stasiui Čepuliui. 1927 m.Vyčio Kryžiaus V-ojo laipsnio ordinas, įteiktas ltn. Antanui Breimeliui (1900-1950)Vyčio Kryžiaus III-ojo laipsnio ordinas, 1935 m. įteiktas šauliui Vincui Kauzai (mirė Sibire 1950 m.)Tuometiniam Šarvuočių rinktinės vadui kpt. Vincui Asevičiui (1896-1942) 1928 m. įteiktas Vyčio Kryžiaus V-ojo laipsnio ordinas su dėžuteVyčio Kryžiaus ordino su kardais, įteikto gen. ltn. Pranui Liatukui (1876-1945) XX a. 4 deš., miniatiūraTrečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko vadas mjr. Aleksas Jakaitis sega Vyčio Kryžius savo pulko kariams. Eilėje iš dešinės stovi ketvirtas ltn. Jonas Masandukas, penktas j. puskr. Antanas Levinskas, devintas puskr. Juozas Garjonis. 1922 m.Vyčio Kryžiaus V-ojo laipsnio ordinas su kardais, kuriuo 1919 m. buvo apdovanotas Nepriklausomybės kovų dalyvis Tomas Vidugiris (1893-1979)I-ojo laipsnio Vyčio Kryžius su kardais, kuriuo 1919 m. buvo apdovanotas policijos nuovados viršininkas ats. vrš. Vincas Beniulis (1897-1933)Vyčio Kryžiaus I-ojo laipsnio ordinas su kardais, kuriuo 1921 m. buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės karys Povilas Meškauskas (1900-1971), 1920-1921 m.Vyčio Kryžiaus ir kitų šauliui Vincui Kauzai priklausiusių ordinų detalėsVyčio Kryžiaus I-ojo laipsnio ordino su kardais, 1921 m. įteikto plk. ltn. Petrui Gužui (1892-1945), miniatiūraVyčio Kryžiaus II-ojo laipsnio ordinas, kuriuo 1998 m. po mirties buvo apdovanotas partizanas Kazimieras Algirdas Varkala (1924-1948)Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordino, kuriuo 1992 m. apdovanotas Nežinomas karys, žvaigždėVyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius, kuriuo 1995 m. buvo apdovanotas buvęs Karinių pajėgų vadas Raimundas Saulius Baltuška (1937-2016)Vyčio Kryžiaus I-ojo laipsnio ordino, kuriuo 1997 m. po mirties buvo apdovanotas partizanas Kazys Veverskis-Senis (1913-1944), žvaigždėVyčio Kryžiaus V-ojo laipsnio ordinas, XX a. pab. – XXI a. pr.Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos nešimas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, 2021 m.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Privatumo politika