Prieš 105 metus mirė Karo aviacijos lakūnas ltn. Juozas Kumpis

Prieš 105 metus, 1920 m. spalio 10 d., priešų nelaisvėje mirė Karo aviacijos ltn. Juozas Kumpis. Ltn. Kumpis – pirmasis Lietuvos karo lakūnas lietuvis, paaukojęs gyvybę kovinėje operacijoje.

Vos devyniolikos jaunuolis iš Šiaulių, Lietuvos Kariuomenės savanoris, 1919 m. kartu su pirmąja laida išėjo mokslus Karo aviacijos mokykloje. Kartu mokėsi ir Antanas Gustais (1898-1941), ir Vytautas Rauba (1899-1920), ir Jurgis Dobkevičius (1900-1926), ir Leonardas Peseckas (1899-1976), ir kiti ryškūs to meto Lietuvos aviatoriai. Pagal pažangumą ltn. J. Kumpis buvo trečias tarp kurso, kurį baigė 34 iš 48 kursantų, geriausiųjų.

1920 m. vasarą – rudenį ltn. Kumpis Nepriklausomybės kovose jau buvo pasižymėjęs:

⚫1920 m. rugpjūčio 29 d. šešių lėktuvų grupėje skrido žvalgyti Vilniaus ir jo apylinkių.

⚫1920 m. rugpjūčio 31 d. kartu su žvalgu Juozu Pranckevičiumi, subombardavo ir sušaudė lenkų dalinį trikampyje Suvalkai-Seinai-Augustavas.

⚫1920 m. rugsėjo 3 d., parėmė Lietuvos Kariuomenės puolimą Suvalkų kryptimi ir subombardavo lenkų artilerijos bateriją, o grįždamas dar ir apšaudė jų stovyklą.

⚫1920 m. rugsėjo 7 d. žvalgybinio skrydžio metu apšaudė lenkų apkasus.

⚫1920 m. rugsėjo 25 d. kartu su oro žvalgu ltn. Juozu Šabanavičiumi (1900-1942) prie Beržininkų apšaudė lenkų karių šimto vežimų vilkstinę.

Nenuostabu, kad 1920 m. spalio 2 d. Prezidentas Aleksandras Stulginskis už pasižymėjimą mūšiuose leitenantus Kumpį, Pranckevičių ir Dobkevičių apdovanojo 1-ojo laipsnio Vyties kryžiais su kardais. Nuo 1919 m. liepos iki 1920 m. spalio pradžios ltn. Kumpis atliko 165 skrydžius ir ore praleido 46 valandas ir 32 minutes.

Kitą dieną, spalio 3-ąją, lenkų Savanorių divizija užpuolė Varėnos geležinkelio stotį ir užgrobė šarvuotą traukinį „Gediminas“. Lietuvių pėstininkų bandymai jį atsiimti buvo nesėkmingi. Spalio 4-ąją šešių lėktuvų grupė, vadovaujama ltn. Kumpio, gavo užduotį surasti traukinį ir jį subombarduoti, kad lenkai negalėtų pasinaudoti. Operacija nesisekė nuo pat pradžių, – ltn. Gustaičio lėktuvas sudužo dar kildamas – o ir vėliau puolimas nesiklostė gerai, o dar ir lenkams pavyko gerai paslėpti traukinį. Beje, tai buvo tas garsusis nutikimas, kai Gustaičio lėktuvas nukrito perkrautas bombų ir tik per stebuklą jos nesprogo.

Kaip jau vėliau prisiminė plk. ltn. Peseckas, „viršum Varėnos geležinkelio stoties Juozas Kumpis su LVG C – VI (Borto Nr. 9090) nusileido žemiau negu kiti – jis stengėsi sudaryti sąlygas žvalgui J.Pranckevičiui kuo geriau pataikyti į vagonus su karine važna. Judviejų bombos pataikė į svarbų lenkų vagoną – jis sprogo ir uždegė dar keturis gretimus… Tačiau tuo pačiu metu kulkosvaidžių serijos iš žemės persiuvo ir LVG. Dvi kulkos pataikė į piloto Juozo Kumpio galvą viršum ausies. Jis čia pat prarado sąmonę, ranka paleido vairalazdę. Lėktuvas ėmė kraipytis ir nelygiai skristi.“

Lėktuvas nukrito prie žibalo krautuvės. Sunkiai sužeisti lakūnai pateko į lenkų nelaisvę. Pranckevičius lenkų nelaisvėje išbuvo iki 1921 m. balandžio ir grįžo jau be sveikatos, susirgęs džiova. Mirė 1926 m.

Ltn. Kumpis, taip ir neatsigavęs nuo žaizdų, mirė Varėnos ligoninėje spalio 10 d. Ltn. Lenkai sutiko perduoti Lietuvai žuvusio lakūno palaikus. Jo kūnas buvo paguldytas į eglinių lentų dėžę. Ties dešiniąja ausimi buvo matomos kulkų kliudymo žymės, o ant krūtinės padėta 5 pfenigų moneta. Taip norėta pasijuokti, esą Lietuvos Karo aviacijoje skraido tik vokiečių samdiniai, o savų lakūnų Lietuva neturi.

Lakūnas buvo pašarvotas Kauno Aleksoto aerodromo angare, laikantis visų aviatorių tradicijų. Giminaičiai pageidavo, kad ltn. Kumpis būtų palaidotas gimtuosiuose Šiaulių miesto senosiose kapinėse. Spalio 14 d. Šiaulių geležinkelio stotyje laukė tūkstantinė minia, gedulinga procesija per miestą nusidriekė keletą kilometrų. Garbingai atsisveikino ne tik šiauliečiai, bet ir tarnybos draugai – lakūną į kapus palydėjo keli iš Kauno atskridę Karo aviacijos lėktuvai su juodomis vėliavomis ant sparnų.

Rekomendacijos papildomiems skaitiniams: 
„Nepriklausomybės kovose žuvęs lakūnas ltn. Juozas Kumpis“
Srž, mjr. Alvydas Tamošiūnas „Minint aviacijos leitenanto Juozo Kumpio žūties 100-metį“
Mindaugas Sereičikas „Nepriklausomybės kovos žuvęs lakūnas ltn. Juozas Kumpis“
Aras Lukšas „Trumpas skrydis į šlovę“
Apie ltn. Juozą Pranckevičių
Apie ltn. Juozą Kumpį

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukos.