Prieš 110 metų vokiečiai užėmė Kauno tvirtovę

Knygos „Kauno tvirtovės istorija 1882-1915 m.“ įvadiniame žodyje prof. Valdas Rakutis yra rašęs: „Kauno tvirtovė yra keistas ir tradicinėje Lietuvos istorijoje sunkiai vietą randantis objektas. Tai svetimos, Lietuvą okupavusios valstybės paliktas kelių šimtų pastatų kompleksas, skirtas ne Rusijos okupaciniams tikslams, kaip Varšuvos citadelė ar Vilniaus tvirtovė, pastatyta Gedimino kalno papėdėje, bet didžiųjų valstybių didiesiems interesams užtikrinti. Lietuvių tautos istorijoje tvirtovė tarsi nėra svarbi, Lietuvos valstybės tuo metu nebuvo, tačiau, mąstant plačiau, čia vyko daug svarbesni įvykiai nei karas su bermontininkais ar eiliniai rinkimai į seimą. Pirmas pasaulinis karas, kuriame pirmiausiai laimėjo Vokietija, paskui Antantės valstybės be Rusijos, sudarė prielaidas Lietuvos valstybei atsirasti. Jei Kauno tvirtovė būtų apsigynusi ir čia nebūtų buvę Vokietijos 1918 metais, ar nebūtume dabartinės Baltarusijos vietoje?“

Istorikas ten pat pažymėjo, jog „tvirtovės istorija svarbi ir kitais aspektais. Kauno mieste tvirtovė paliko daugybę pastatų, kuriuose glaudėsi Lietuvos kariuomenė ir įstaigos. Tvirtovės statyba suformavo ištisus miesto centro kvartalus, darė įtaką gatvių tinklui, tapo artilerijos ir aviacijos dirbtuvių baze, Lietuvos valstybės archyvo prieglauda. Liko ir kai kurie žmonės, tarp kurių rasime ne vieną Lietuvos generolą ar aukštos kvalifikacijos specialistą.“

Statyta su visais fortais, kareivinėmis, artilerijos baterijomis, sandėliais, soboru, štabais ir vadavietėmis, sudėtingomis inžinerinėmis sistemomis, logistikos mazgais, įtvirtinimais, pylimais ir grioviais. Planuota sąveikoje su kitomis įgulomis, gynybiniais planais ir kitais dalykais, turėjusiais padėti atremti vokiečių puolimą ir išlaikyti strategiškai svarbioje vietoje esantį Kauną.

Keliasdešimt metų vystant vieną stipriausių ir moderniausių Rusijos imperijos tvirtovių, daugybė valandų planavimo ir daug milijonų rublių nuėjo niekais per vienuoliką Pirmojo pasaulinio karo dienų.  

Būtent prieš 110 metų, 1915 rugpjūčio 18 d., įtvirtinimų zona buvo pralaužta. Vokiečiai užėmė Kauną ir paėmė į nelaisvę apie 20000 Rusijos imperijos kariuomenės karių, apie 1350 artilerijos pabūklų. Smogę ruožę tarp Nemuno ir Jiesios upelio, kur stovėjo labiausiai pasenę pirmieji trys fortai, operacijoje dalyvavo apie 40000 gerai parengtų vokiečių, atsigabenusių galingųjų 420 mm mortyrų „Bertų“.

Pirmasis pasaulinis karas parodė, jog tokio tipo tvirtovės nebeatliepia modernios karybos poreikių. Nors jauna Lietuvos kariuomenė dar planavo panaudoti VI fortą, jei reikėtų ginti Kauną nuo bolševikų, to daryti neprireikė ir laisvoje Lietuvoje tvirtovės pastatai buvo pritaikyti kitiems dalykams. I forte veikė dujų kamera, V – dirbtuvės, VI – karo kalėjimas, VII – Centrinis valstybinis archyvas, IX – Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas.

VI forte veikia Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ekspozicija. Kviečiame ne tik pamatyti karinę techniką, bet ir užsisakyti teminę ekskursiją po įdomiausius forto užkaborius ir apie šį karo istorijos paveldą sužinoti daugiau.

Jei norite literatūros rekomendacijų, ko gero išsamiausiai apie Kauno tvirtovės istoriją ir jos naudojimą Kauno gynybai 1915-aisiais galite pasiskaityti dviejose lengvai prieinamose knygose: Vladimiro Orlovo „Kauno tvirtovės istorija 1882-1915“ ir Arvydo Pociūno „Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais“.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybės. Vokiški atvirukai – Pirmojo pasaulinio karo metų.