Prieš 120 metų gimė partizanų vadas Juozas Šibaila-Merainis, Diedukas

Prieš 120 metų gimė partizanų vadas Juozas Šibaila-Merainis, Diedukas

Prieš 120 metų, 1905 m. kovo 18 d., Vadėnuose (dab. Varėnos r.) gimė partizanų vadas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos signataras Juozas Šibaila-Merainis, Diedukas.

Gimęs pasiturinčių ūkininkų šeimoje, J. Merainis buvo mokytojas, šaulys, jaunalietuvis, . Sovietų okupacija jį užtiko mokytojaujantį Staškūniškyje (dab. Anykščių r.) ir tik atsitiktinumas išgelbėjo nuo tremties 1941 m. birželį. Deja, kitiems šeimos nariams teko tragiškas likimas ir Šibailos buvo ištremti į Altajaus kraštą. Iš tremties po daugybės metų grįžo sūnus Kęstutis (1963 m.) ir žmona Ona (1970 m.). Negrįžo sūnūs Vytautas ir Rimvydas, kuris 1968 m. Altajaus krašte su žmona žuvo autoavarijoje.

1941-ųjų Birželio sukilime dalyvavęs J. Šibaila liko Lietuvoje ir vokiečių okupacijos metais toliau dirbo Balninkuose (dab. Molėtų r.). 1944 m., sovietų okupantams grįžtant, J. Šibaila, įstojo generolo Povilo Plechavičiaus buriamą Vietinę rinktinę. Tų pačių metų rudenį, kuomet grįžtantys sovietų okupantai kruvinais nagais kabinosi į Lietuvos žemę, J. Šibaila organizavo laisvės kovotojų balninkiečių grupę, subūrė partizanų grupę Ukmergės apskrityje. Vėliau tapo Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės štabo viršininku, redagavo rinktinės leidinį „Tėvynei šaukiant“.

Nuo 1948 m. vasario J. Šibaila dirbo Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities štabe ir buvo deleguotas į kuriamą partizanų vyriausiąją vadovybę. Nuo 1949 m. vasario – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo narys, LLKS Visuomeninės dalies viršininkas ir vienas iš ideologų, rengęs Sąjūdžio politinę programą. Buvo vado Jono Žemaičio-Vytauto antruoju pavaduotoju. Eidamas atsakingas pareigas, 1949 m. vasario 2-22 d. dalyvavo visos Lietuvos partizanų apygardų suvažiavime Minaičiuose (Radviliškio r.) ir kartu su kitais septyniais vadais 1949 m. vasario 16 d. pasirašė LLKS Tarybos deklaraciją.

Dirbdamas su ideologija ir partizanų ugdymu, J. Šibaila parengė partizanų dvasinio ugdymo nuostatų projektą, ragino rinkti dokumentus apie antisovietinį pasipriešinimą, ragino partizanus rašyti dienoraščius. 1949-1953 m. redagavo LLKS vadovybės leidinį „Prie rymančio Rūpintojėlio“, 1949-1950 m. – partizanų laikraštį „Sutemų keleivis“, spaudai parengė partizanų maldyną „Rūpintojėlis“.

1950 m. gegužės 30 d. LLKS Tarybos prezidiumo nutarimu jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų pulkininko laipsnis, apdovanotas visų trijų laipsnių Laisvės kovos kryžiais.

1952 m. rudenį J. Šibaila kartu su savo pavaduotoju, LLKS Tarybos prezidiumo nariu Povilu Žiliu-Klevu Ramygalos rajone, Dovydų miške, įsirengė bunkerį, kuriame gyveno ir dirbo. Suimtas partizanas Vincas Navardauskas, neištvėręs kankinimų, nurodė partizanų buvimo vietą. Abu partizanai žuvo 1953 m. vasario 11 d., kuomet MGB smogikai apsupo  ir šturmavo bunkerį. Kur po kautynių buvo užkasti partizanų palaikai, nėra žinoma.