Prieš 125 metus gimė savanoris, žurnalistas, visuomenininkas Alfonsas Vytautas Braziulis

Šiandien prisimename prieš 125 metus, 1900 m. kovo 8 d., Laumakiuose (Šiaulių r.) gimusį Lietuvos žurnalistą, visuomenės ir išeivijos veikėją Alfonsą Vytautą Braziulį.

Prisimename jį ne tik dėl parašytų tekstų ir nuopelnų kultūrai, bet ir todėl, kad A. V. Braziulis 1919-1921 m. buvo Lietuvos kariuomenės savanoriu, o 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime.

Dirbti spaudoje A. V. Braziulis pradėjo 1918 m. Baigęs tarnybą Lietuvos kariuomenėje, 1923-1925 m. dirbo knygų leidyklos „Vaiva“ reikalų vedėju, 1926 m. – savaitraščio „Šiaulių naujienos“ redaktoriumi, 1926-1927 m. – ELTOS vidaus korespondentus, 1930-1932 m. – žurnalo „7 meno dienos“ redaktoriumi, 1940-1944 m. – Kauno radiofono žinių redaktoriumi. Per ilgus gyvenimo metus publikavosi „Dirvos“, „Draugo“, „Lietuvos aido“, „Kultūros“, „Naujosios Romuvos“ numeriuose.

A. V. Braziulis rašė meno ir kultūros apžvalgas, rengė reportažus, interviu su menininkais ir visuomenės veikėjais. 1925 m. parengė studiją „1905 metų revoliucija lietuvių literatūroje“. 1926 m. po Ed. Vingėlos slapyvardžiu parengė knygą „Dr-as Jonas Šliūpas – lietuvių tautos ir laisvosios minties kovotojas“. 1938 m. išvertė iš Sovietų Sąjungos pabėgusio operos dainininko Fiodoro Šaliapino atsiminimus „Mano gyvenimas“. Išeivijoje 1950 m. išleido knygą „Aš laikiau pamaldas už Staliną“ – estų kilmės stačiatikių dvasininko Antono Kaarsono pasakojimą apie gyvenimą Sovietų Sąjungoje.

1950 m. vasario 23 d. numeryje išeivijos laikraštis „Dirva“ šią knygą pristatė šitaip: „Patartina įsigyti mažiausiai po 2 arba ir daugiau: vieną sau, kitas — padovanoti tiems pažįstamiesiems, kurie mažiau ar daugiau klauso Kremliaus „apaštalų” pamokslų. Jiems bus tikrai įdomu ir naudinga pasiskaityti, kaip buvo laikomos pamaldos už Staliną…“.

Išeivijoje A. V. Braziulis atsidūrė kaip ir daugelis lietuvių – dipuko keliu. 1944 m. jis pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. – į JAV. Įsikūrę Klyvlende ir buvo ilgametis JAV lietuvių bendruomenės Klyvlendo skyriaus pirmininku. Ten ir mirė 1982 m.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugoma Alfonso Vytauto Braziulio nuotrauka, datuojama XX a. 5 deš.