Prieš 135 metus gimė krašto apsaugos ministras plk. Balys Giedraitis

Ryškiai, kaip šį rytą palangėse sužibusios žvakių liepsnelės ar vakarinę tamsą nuskaidrinsiančių laužų ugnis, pražydusios neužmirštuolės kviečia prisiminti ne tokius senus šios dienos įvykius. Prieš 34 metus ši diena buvo kupina ir tragiškų įvykių, ir neblėstančios kovos už Lietuvos laisvę. Tuo pažymėtas ir prieš 135-erius metus gimusio Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro plk. Balio Giedraičio gyvenimas.

1890 m. sausio 13 d. (pagal Julijaus kalendorių sausio 1d.) Marcijonui ir Agotai Giedraičiams Rygoje gimė Balys. Į šį gimtąjį miestą, kur baigė Nikolajaus I gimnaziją ir dirbo draudimo kompanijoje, būsimas karininkas dar sugrįš kaip Lietuvos karo atašė Baltijos valstybėms, bet iki tol dar laukė nelengvas kelias, pažymėtas nuožmių mūšių patirtimi, sukaupta tiek Pirmajame pasauliniame kare, tiek jau nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos kariuomenėje. Įdomu, kad į pastarąją sugrįžėlis 1919 m. įstojo būtent sausio 13 d. Nepriklausomybės kovų metu buvo paskirtas vadovauti atskirų brigadų ir net pėstininkų divizijos štabams.

Verta išskirti B. Giedraičio derybininko gabumus, kadangi jis dalyvavo esminguose Lietuvos valstybės sienai sprendimuose.  Nuo pat pradžios buvo vienu iš Lietuvos delegatų derybose su Sovietų Rusija, pasibaigusiose 1920 m. liepos 12 d. sutartimi. Tų pačių metų spalio–lapkričio mėnesiais taip pat dalyvavo Arbitražo komisijoje valstybinei sienai tarp Lietuvos ir Latvijos nustatyti.

Pabaigęs Aukštuosius karininkų kursus, įgavęs patirties karo atašė pareigose tiek Čekoslovakijai, tiek Baltijos valstybėms, pakilęs iki pulkininko laipsnio ir net pabuvęs prezidento Antano Smetonos adjutantu, B. Giedraitis XV ministrų kabinete sėdosi į krašto apsaugos ministro kėdę (1930–1934 m.). Po šio karjero etapo dar padirbėjo prezidentūroje ir Vidaus reikalų ministerijoje, kol, galiausiai, teko susidurti su Sausio 13-ąjai ypač simboliška kraugeriška jėga.

1940 m. lapkričio 5 d. suimtas NKVD ir įkalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Apkaltintas tuo, kad buvo sovietų valdžios ir komunistų partijos priešas. Juk dar Lietuvos nepriklausomybės pradžioje kovojo prieš raudonarmiečius, tad kaip ir visi aukštieji karininkai, inteligentai ir šviesuoliai negalėjo prasprūsti pro krauju pasruvusias ir žudymo karštinės maitinamas akis. Nors jau po trijų savaičių byla buvo nutraukta, gniaužianti sovietinė grandinė Lietuvos pulkininko toli nepaleido. 1941 m. gegužės 7 d. B. Giedraitis suimamas antrą kartą ir šįkart po daugiau nei mėnesio, birželio 26 d., sušaudomas kraupiosiose Červenės žudynėse Baltarusijos teritorijoje…

Sausio 13 d. švarkų atlapuose sužydinčios neužmirštuolės primena tiek lemtingąją naktį gyvybes paaukojusius narsuolius, tiek ir visas kitas aukas, kritusias nuo besaikės ir paklaikusios visa naikinančios rankos. Tokia auka buvo ir šią dieną gimęs kovotojas už Lietuvos laisvę B. Giedraitis.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybės.