Prieš 135 metus gimė Lietuvos žvalgybininkas ir diplomatas Jonas Budrys-Polovinskas

2024-05-10
Dalintis:

Prieš dvi dienas minėjome 100-ąsias Klaipėdos krašto konvencijos metines. Aptarėme šio dokumento reikšmę ir svarbą bei pačios Klaipėdos operacijos sėkmę. Šiandien turime progą prisiminti žmogų, kuris atliko vieną esminių vaidmenų šioje Lietuvos vyriausybės paruoštoje inscenizacijoje. Šį terminą vartojame neatsitiktinai, nes vietinių gyventojų sukilimas buvo ne kas kita, kaip Lietuvos kruopščiai apgalvotas ir suplanuotas inscenizuotas veiksmas, kurio vienas iš vedančiųjų buvo Jonas Budrys-Polovinskas. Šiandien minime jo 135-ąsias gimimo metines.

Iš tiesų, žvelgiant į jo biografiją, atrodo, kad tai viena spalvingiausių ir įdomiausių asmenybių. Tiesa, dėl jo vykdytos veiklos, dalį tų spalvų jam pačiam teko temdyti dėl siekio išlikti kuo paslaptingesniu. Dar carinės Rusijos imperijos kariuomenėje, išklausęs specialius kursus, tarnavo 5-osios armijos Žvalgybos skyriaus štabe. Šia veikla teko užsiimti ir Tolimuosiuose Rytuose, Vladivostoko kontržvalgybos pasienio punkte ir Amūro karinės apygardos Žvalgybos skyriuje, kur užėmė vadovaujančias pareigas. Bolševikams nuvertus carinį valdymą, J. Polovinskui teko bėgti nuo raudonarmiečių, ir taip per Honkongą, Indiją, Viduržemio jūrą ir Marselį lietuvis 1921 m. vasarą grįžo į gimtąjį Kauną.

Lietuvoje tokią patirtį žvalgyboje sukaupusio specialisto laukė pažįstama veikla, kur darbo tikrai netrūko. Jis dar stotyje buvo pasitiktas Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus viršininko Mikalojaus Lipčiaus. Nuo 1921 m. spalio 1 d. J. Polovinskas vadovavo Kontržvalgų daliai. Tačiau svarbiausias gyvenimo darbas dar buvo prieš akis ir tai ne tik mūsų nuomonė, bet ir paties aptariamo herojaus prisipažinimas. Juk dėl jo jis net pakeitė savo pavardę ir tapo Jonu Budriu.

Be abejo kalbame apie Klaipėdos operaciją. Nuodugniai negvildensime jos eigos, tik išryškinsime (nuo šio momento jau vartokime naująją J. Polovinsko pavardę) J. Budrio vaidmenį joje. Dar prieš imantis tiesioginių imituojamo sukilimo veiksmų, J. Budrys jau dirbo Klaipėdoje rinkdamas reikalingą informaciją, stebėdamas vietinių gyventojų nuotaikas, derindamas būsimos operacijos detales. Įdomu, kad operacijos karinio vado funkcijų  atsisakė ne vienas patyręs Lietuvos karininkas, kadangi, stingant būsimos sėkmės garantijų, niekas nenorėjo prisiimti tokios atsakomybės. J. Budrys entuziastingai ir drąsiai apsiėmė šią naštą ir tapo formuojamos Ypatingosios paskirties rinktinės vadu. Būtent jo vadovavimas lėmė sėkmingą Klaipėdos prijungimą, o tolimesnė diplomatinė veikla įtvirtino šio krašto teisėtą pripažinimą Lietuvai.

Nors jo nuopelnų Lietuvai yra žymiai daugiau, minėdami jo 135-ąsias gimimo metines, prisiminkime didžiausią ir šlovingiausią iš jų. Simboliška, kad visai neseniai, 2023 m. rugsėjo 22 d., jo ir žmonos Reginos palaikai pargabenti iš JAV ir perlaidoti būtent senosiose Klaipėdos kapinėse, prie paminklo žuvusiems per Klaipėdos operaciją.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybės.

Lietuvos kariuomenės pėstininkų pulkas, išsirikiavęs pagal komandą „Ginklu gerbk“. Priekyje vadai: trečias iš dešinės – Mažosios Lietuvos savanorių kariuomenės vadas Jonas Budrys, ketvirtas – Vincas Vitkauskas. Klaipėda, F. Vilhelmo gatvė, 1923 m. Vasario 16-oji.
Lietuvos kariuomenės dalinys žygio kolonoje. Klaipėda, Aleksandro g., 1923 m.
Lietuvos kariuomenės dalinys žygio kolonoje. Klaipėda, Aleksandro g., 1923 m.
Lietuvos kariuomenės dalinys žygio kolonoje. Klaipėda, Aleksandro g., 1923 m.
Klaipėdos krašto sukilėlių štabas. Iš kairės: vyriausiojo sukilėlių vado pavaduotojas Fricas, štabo viršininko padėjėjas Juozupaitis, sukilėlių štabo vyriausiasis vadas J. Budrys (J. Polovinskas), sukilėlių štabo adjutantas Endrikis, štabo viršininkas A. Oksas. 1923 m.
Klaipėdos krašto sukilėlių štabas. Sėdi pirmoje eilėje iš kairės: Klaipėdos krašto savanorių pulko vadas Bajoras, sukilėlių štabo vyriausiojo vado pavaduotojas Fricas, sukilėlių štabo vyriausiasis vadas J. Budrys, kariuomenės vado asmeninis adjutantas, štabo viršininkas A. Oksas. Antroje eilėje iš kairės: štabo viršininko padėjėjas Juozupaitis, sukilėlių štabo adjutantas Endrikis. 1923 m.
Grupė Lietuvos kariškių prie „Berlyno“ viešbučio. Klaipėda, Turgaus g., 1923 m.
Iškilmingas aukštojo Lietuvos vyriausybės įgaliotinio Antano Smetonos sutikimas Prefektūroje. Sėdi iš kairės: antras – Direktorijos narys Endrius Borchertas, trečias – 1923 m. sukilėlių Direktorijos pirmininkas Jurgis Lėbartas, ketvirtas – Antanas Smetona, penktas – vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininkas Martynas Jankus, šeštas – Lietuvos atstovas Klaipėdoje Jonas Žilius, aštuntas – Mažosios Lietuvos savanorių kariuomenės vadas Jonas Budrys. Iš kairės stovi: antras – Antano Smetonos adjutantas kpt. Boleslovas Jakutis, trečias – kpt. Vincas Vitkauskas. Klaipėda, 1923 m.
Mažosios Lietuvos savanorių kariuomenę sveikina: pirmoje eilėje pirmas iš kairės Jonas Budrys, antras Erdmonas Simonaitis, trečios eilės viduryje kpt. Vincas Vitkauskas. Klaipėda, aikštė prie teatro, 1923 m.
Po 1923 m. sukilimo sutinkant Lietuvos vyriausybės aukštąjį įgaliotinį A. Smetoną. Iš kairės: pirmas – kpt. Vincas Vitkauskas, antras – Jonas Budrys. Antroje eilėje: trečias – Jonas Stikliorius, septintas – Antanas Smetona, devintas – kpt. Boleslovas Jakutis. Klaipėda, 1923 m.
Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio Septintojo pėstininkų pulko iškilmingas paradas miesto gatvėje Tautos šventės metu. Klaipėda, 1924 m. gegužės 15 d.
JAV karo laivyno karininkai prie viešbučio „Victoria“. Klaipėda, 1924 m. liepos 16 d.
Klaipėdos gubernatorius Jonas Budrys (dešinėje su cilindru) eina pasveikinti išsirikiavusios įgulos, Tautos šventės iškilmių metu. 1925 m. gegužės 15 d.
Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio Septintojo pėstininkų pulko vadas plk. Petras Genys sveikina išsirikiavusią įgulą miesto gatvėje Tautos šventės iškilmių metu. 1925 m. gegužės 15 d.