Prieš 145 metus kunigas ir Lietuvos valstybės veikėjas Pijus Bielskus

Prieš 145 metus, 1880 m. sausio 11 d., Marijampolės apskrities Balsupių kaime gimė Pijus Bielskus (1880-1958).

Kunigas, filosofijos mokslus daktaras, mokytojas, Amerikos lietuvių delegatas 1919 m. Paryžiaus Taikos konferencijoje, Užsienio reikalų ministerijos patarėjas, Lietuvos ordinų kancleris, vienas iš Ateitininkų federacijos vadovų, profesorius, Lietuvos Respublikos kanceliarijos viršininkas. Garbinga Bielskaus tarnyba įvertinta Lietuvos, Latvijos, Rumunijos ir Suomijos ordinais.

Tačiau vienas iš paslaptingiausių nutikimų Pijui Bielskui nutiko 1940 m., kuomet jis nuvyko pas savo brolį knygnešį Vincą Bielskų (1871-1958) į gimtuosius Balsupius. Pasakojama, kad pas brolį nuvyko ne tuščiomis, o su vienu iš Vasario 16-osios Akto dublikatų.

2009 m. interviu „XXI amžiui“ Vinco Bielskaus anūkė Asta Rėklaitytė šį paslaptingą įvykį nupasakojo šitaip: „Mano mamos dėdė kunigas Pijus Bielskus prie visų Lietuvos prezidentų tarnavo Prezidentūroje, buvo kanceliarijos viršininku. Užėjus sovietams jis į savo tėviškę, Balsupių kaimą, parsivežė paslėpti Nepriklausomybės akto originalą. Ten jis kartu su mano seneliu ir dėdėmis paslėpė šį dokumentą ir davė priesaiką niekam apie tai niekada neprasitarti. Sibire prieš mirtį mano senelis Vincas Bielskus apie tai prasitarė mano tetai ir mamai su sąlyga, kad jos niekam neprasitars, bet kur tas dokumentas paslėptas, taip ir nepasakė. Slaptavietę žinojo Lietuvoje likęs ir tremties išvengęs kunigas Pijus. Žmonės pasakojo, kad jis ne kartą buvo atvažiavęs į Balsupius ir pas tuo metu ten gyvenusius sovietų naujakurius prašėsi nakvynės, bet šie nepriėmė. Galbūt mamos dėdė norėjo jį iš slaptavietės paimti.

Kai 1958-aisiais grįžome iš Sibiro, dėdės jau neberadome. Gaila, kad apie dokumento slaptavietę jis nepapasakojo kitiems Lietuvoje likusiems giminaičiams. Vėliau mūsų senelio namai buvo nukelti į kitą vietą, buvusioje sodyboje pastatų nebeliko. Žmonės pasakojo, kad statybininkų brigada, kuri ardė namą, rado ir kažkokią dėžutę su popieriais, bet ar ją atidavė, ar išmetė, niekas pasakyti negalėjo. Gal toje dėžutėje ir buvo Nepriklausomybės aktas…“

Ši versija atsirado tik po kelių dešimtmečių, nes V.Bielskus buvo ištremtas, o jo dukros tai atskleidė, kai grįžo iš tremties. Istorikas Algimantas Kasparavičius abejoja šia versija ir nemano, kad Pijus Bielskus galėjo kažką paimti iš Prezidentūros archyvų „ne tik dėl to, kad jis buvo klasikinis lietuviškas smetoninis administracijos narys ir nebūtų linkęs savivaliauti, bet ir dėl to, kad išvykus A.Smetonai, Prezidento kanceliarija ir Vyriausybė, pasak jo, nemanė, kad prasideda Lietuvos okupacija. A.Kasparavičiaus teigimu, net jeigu patikėtumėme, kad P.Bielskus dokumentą išgabeno, labai abejotina, kad jį išvežė į brolio sodybą, esą tokiu atveju dokumentą galima buvo paslėpti ir Kaune.“

2000 m. Bielskų sodybos vietoje buvo bandoma ieškoti Akto, bet paieškos vaisių nedavė.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukoje – Lietuvos Prezidento kanceliarijos viršininkas Pijus Bielskus kabinete, 1926 m. lapkričio 18 d.