Prieš 155 gimė kunigas ir intelektualas Pranciškus Žadeikis

Šią dieną prieš 155 metus, 1869 m. spalio 23 d., Pareškečio kaime šalia Varnių gimė kunigas, rašytojas, vertėjas, Lietuvos diplomato Povilo Žadeikio (1887-1957) vyresnysis brolis Pranciškus Žadeikis. Mirė 1933 m. gruodžio 6 d. Skuode, palaidotas Narvydžių kapinėse, Skuodo r.

Pranciškus Žadeikis, kaip ir daugelis jo laikmečio lietuvių inteligentų, aktyviai bendradarbiavo spaudoje, leido religinio turinio knygas, į lietuvių kalbą vertė užsienio literatūrą, rūpinosi mokytojų rengimu Lietuvos mokykloms. Klebonaudamas Skuode, Pirmojo pasaulinio karo metais iš šalį okupavusių vokiečių išprašė, kad iš varpinės nebūtų išimti ir sunaikinti trys Skuodo bažnyčios varpinės varpai. 1918 m. rudenį, kuriant jauną Lietuvos Respubliką, jo rūpesčiu Skuode buvo įsteigta viena pirmųjų Žemaitijos gimnazijų.

Kartu su šiais nuopelnais lietuvybei P. Žadeikis turi ir vieną didelį nuopelną Lietuvos karybos istorijai.

Gyvendamas Skuode, 1914-1920 m., P. Žadeikis užrašinėjo ir kruopščiai fiksavo įvykius, aprašė asmeninę patirtį vokiečių okupacijos laikotarpiu ir pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos kūrimosi metais. „Didžiojo karo užrašuose“ autorius pateikia autentiškų to meto dokumentų, aprašo atokaus Skuodą sunkiomis karo ir pokario sąlygomis, perteikia skaudžias vietinių patirtis ir jų kasdienį vargą žiaurios kaizerinės okupacijos metais. Užrašuose perteikiamas neramus artėjančio karo fronto laukimas, vokiečių okupacijos pradžia.  

Kare gimė laisva Lietuvos Respublika, pirmus porą metų turėjusi kovoti už gyvybę su agresyviais kaimynais ir įveikti įvairius kitokius vargus – šie įvykiai taip pat atgulė į P. Žadeikio prisiminimus. Tai greičiausiai yra reikšmingiausias P. Žadeikio rašytinis palikimas.

Pirmoji užrašų dalis buvo išleista 1921 m., antroji – 1925 m. „Didžiojo karo užrašai“ sovietinės okupacijos metais buvo išimami iš bibliotekų fondų, naikinami. Iki mūsų dienų išliko vos keli originalūs egzemplioriai. Po labai ilgo laiko „Didžiojo karo užrašai“ buvo perleisti 2013 m. Jei jau nerasite šios knygos pirkti, tikrai rasite ją bibliotekoje.

O galbūt kažkas šią knygą skaitėte? 

Apuolės piliakalnio kasinėjimai 1931-1932 m. Ketvirtas iš kairės su skrybėle – Pranciškus Žadeikis. Ketvirtas iš dešinės – švedų archeologas – Sigurd Curman (1879-1966), šeštas iš kairės – švedų archeologas Birger Nerman (1888-1971), penktas iš kairės – Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas ir daugelyje sričių nusipelnęs brg. gen. Vladas Nagevičius (1880-1954). Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka
Pranciškus Žadeikis „Didžiojo karo užrašai“