Prieš 155 metus gimė Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Jonas Smilgevičius

Vasario 16-ąją Vytauto Didžiojo karo muziejų ir jo padalinius kviečiame lankyti nemokamai, o išvakarėse prisimename vieną iš Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų – prieš 155 metus gimusį Joną Smilgevičių.

Signataras, agronomas, ekonomistas, bankininkas, įvairių akcinių bendrovių steigėjas ir dalininkas, visuomenės veikėjas gimė Telšių apskrities Šonių kaimo valstiečių daugiavaikėje šeimoje.

Kaip ir daugelis jo kartos tautiečių, carinei valdžiai varžant mokslo galimybes, mokėsi Mintaujos ir Liepojos gimnazijose, studijavo ekonomiką Karaliaučiaus, vėliau perėjo į Berlyno universiteto Filosofijos fakultetą, o dar vėliau perėjo į studijas Prūsijos aukštojoje agronomijos mokykloje. Jau studijų metais bendravo su Jurgiu Sauerweinu, Viliumi Bruožiu ir kitais lietuvybės puoselėtojais Vokietijoje. Būdamas tokioje aplinkoje, pagarsėjo kaip aktyvus lietuvybės ir pažangos nešėjas, bendradarbiavęs „Varpe“, JAV lietuvių laikraštyje „Vienybėje Lietuvninkų“, „Vilniaus žiniose“. Dar būdamas studentu parengė knygelę „Pienininkystė Lietuvos ūkininkams“, išleistą 1895 m.

Išsilavinęs žemaitis trejus metus dėstė Peterburgo žemės ūkio mokykloje, dirbo inspektoriumi Žemės ūkio ministerijoje, tarp lietuvių populiarino žemės ūkio naujoves. Vėliau Varšuvoje vadovavo Nobelio prekybos įmonių filialui. Tuo metu priklausė ir Varšuvos lietuvių draugijai.

Kilęs iš daugiavaikės šeimos, J. Smilgevičius pats buvo daugiavaikis šešių vaikų tėvas. Jų susilaukė su žmona Stefanija Bucevičiūte (1877-1941), kilusia iš žemaičių bajorų. XX a. pr. įsigijo Užvenčio (dab. Kelmės r.) dvarą ir ten užveisė pieninių galvojų bandą, užsėjo tabako platanciją, įrengė modernų vandens malūną, lentpjūvę, plytinę, spirito varyklą. Dvaras tapo traukos centru, paskatinusiu šeimą grįžti į Lietuvą. Likusį gyvenimą J. Smilgevičius dalino gyvendamas tai Užventyje, tai Kaune.

J. Smilgevičiui labai rūpėjo visuomeniniai reikalai. Nuo 1907 m. priklausė Lietuvių mokslo draugijai. Buvo vienu iš garsiosios 1917 m. Lietuvių konferencijos Vilniuje organizatorių ir dalyvių, Lietuvos Tarybos narys. Ir žinoma, tai, dėl ko J. Smilgevičių prisiminename ne tik kaip sėkmingą laisvos Lietuvos verslininką, bet ir vieną iš valstybės kūrėjų. J. Smilgevičius buvo vienas iš nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo akto signatarų. Kuriantis laisvos Lietuvos politinei sistemai, 1919 m. prisijungė prie Žemdirbių sąjungos, buvo Kauno miesto tarybos nariu. Tačiau giliai į politiką neįsitraukė ir matė svarbą Lietuvos ekonomikos vystyme.

Verslus J. Smilgevičius 1911 m. Vilniuje įsigijo metalo dirbinių bendrovę „Vilija“, 1913 m. talkino steigiant Vilniaus lietuvių kredito uniją. Buvo aktyvus verslininkas ir laisvoje Lietuvoje: 1921 m. įsteigė Lietuvos kredito banką, teikusį paskolas lietuviškoms įmonėms, 1925 m. buvo išrinktas Lietuvos Banko tarybos nariu, buvo vienu iš pagrindinių akcinių bendrovių „Nemunas“, „Dubysa“, „Miškas“, „Neris“, „Sidabrinė lapė“ steigėjų ir akcininkų.

Fabrikas „Nemunas“ gamino žemės ūkio mašinas, centrinio šildymo katilus, radiatorius, vamzdžius, „Neris“ gamino techniką šildymui ir kanalizacijai, „Dubysa“ prekiavo motociklais, dviračiais, radijo ir elektros prekėmis, „Miškas“ užsiėmė medienos apdirbimu.

Mirė 1942 m. rugsėjo 27 d. Kaune. Buvo palaidotas jam mielo Užvenčio kapinių koplyčios rūsyje ir 1996 m. perlaidotas kapinėse šalia bažnyčios.