Prieš 200 metų atidaryta pirmoji vieša geležinkelio linija su garvežiu

Sveika prisiminti ne tik asmenybių gimtadienius ir įvykių datas, bet ir ryškiausius išradimus, aukštyn kojomis apvertusius visą karo meną.

Tai štai dar viena proga – prieš 200 metų, 1825 m. rugsėjo 27 d., Didžiojoje Britanijoje buvo atidaryta maždaug 40 kilometrų ilgio Stoktono – Darlingtono geležinkelio linija. Tai buvo pirmoji vieša geležinkelio linija, kuria važinėjo garvežiai. Šia linija daugiausia buvo gabenamos anglys. Palyginimui, geležinkelystės istoriją Lietuvoje galima skaičiuoti nuo 1860 m. rugsėjo 4 d., kai į Vilnių iš Daugpilio atriedėjo pirmasis garvežys.

Dviejų šimtų metų sukaktis – gera proga prisiminti, kaip geležinkeliai pakeitė karybą. Juk ne šiaip sau geležinkelių mazgai, tiltai ir stotys karo metu beveik visuomet tampa taikiniais. Ne šiaip sau mūsų dienomis Rusijos geležinkeliai yra vienas iš svarbių Ukrainos karių taikinių. Pažeisk priešo logistines arterijas ir jo širdžiai bus sunkiau varinėti kraują.

Iki geležinkelių infrastruktūros išvystymo karius, ginklus, šaudmenis, maistą, palapines, uniformas, medicinos priemones, ištisus štabus ir kitus krovinius gabendavo laivai ir žirgai. Laivų judėjimas yra ribotas, žirgų ir arklių – taip pat. Įsivaizduokite, kokios galimybės atsivėrė valstybių vadovams ir karo vadams, kai jie pamatė, kokiais kiekiais, kaip toli ir kaip greitai galima permesti ištisus dalinius. Visiškai kiti judėjimo mastai.

Nebe – geruoju atveju – dešimtys kilometrų per keletą dienų ir suvargusi kariuomenė, o iki šimto ar net šimtų kilometrų per dieną. Nebe arklių traukiami vežimai ir karių bandymai bet kur ir bet kaip prasimanyti maisto, o toli siekiančios logistikos grandinės su jas prižiūrinčiais žmonėmis, sandėliais ir tinkamomis sandėliavimo sąlygomis.

Jau buvo galima planuoti ne tik kampanijas viena ar kita kryptimi, bet ir apie kelis frontus, aprūpinamus geležinkeliais. Esant galimybei greitai permesti karius, kiek sumažėjo tradicinių tvirtovių reikšmė. Padidėjusios gabenimo apimtys, atstumai ir greičiai nulėmė ir masinės mobilizacijos atsiradimą. O vėliau atrasta, kad traukinius galima šarvuoti, apginkluoti artilerijos ir kulkosvaidžiais, taip paverčiant juos toli siekiančiomis mobiliomis tvirtovėmis, štabai ir ligoninėmis. Geležinkelio išsaugojimas ar praradimas galėdavo nulemti labai daug.

Geležinkeliai ir sutvarkytas traukinių eismas leido tiksliau planuoti operacijas. Vokietijos generalinio štabo viršininkas feldmaršalas Alfredas fon Šlyfenas (Alfred von Schlieffen)  (1833-1913), 1905 m. ruošdamas savo garsųjį planą kariauti dviem frontais su Prancūzija ir Rusija, taip pat rėmėsi greitu ir sklandžiu traukinių judėjimu. Šlyfeno planas pradėtas vykdyti 1914 m. rugpjūčio 1 d., bet prancūzai ir britai sustabdė vokiečius prie Marnos. Bet tai jau yra visai kita istorija. Simboliška, kad Kompjeno paliaubas Pirmąjį pasaulinį karą pralaimėjusi Vokietija taip pat pasirašė traukinio vagone. O 1940 m. Adolfas Hitleris tame pačiame vagone privertė kapituliuoti Prancūziją.

Geležinkeliai labai padėjo ir nuo priešų šalį ginančiai Lietuvos kariuomenei. Pabūklais apginkluotas šarvuotas traukinys „Gediminas“ 1920 m. padėjo Lietuvos kariams kautis su lenkais Suvalkų fronte. Kariuomenės įsakyme rašyta, jog „šarvuotas traukinys savo pasirodymu fronte turi kovojančius kareivius moraliai paremti ir lenkams parodyti, kad lietuviai turi šarvuotų traukinių.” Būtent geležinkeliais Lietuvos kariuomenei per Latvijos teritorijoje pavyko greitai perkelti karius 1923 m. Klaipėdos operacijai. O kur dar Lietuvos kariuomenėje egzistavusi Geležinkelių kuopa!

Apie geležinkelių svarbą karybai yra ir dar bus parašyta daugybė istorikų knygų ir straipsnių. Trumpu įrašu aprėpti tokios temos aprėpti neįmanoma. Todėl norėjome tik priminti apie šią karybos revoliuciją ir pakviesti į Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodą „Prakaitu grįstas kelias. Lietuvos karo inžinerijos istorija“, kurioje taip pat pristatoma ir geležinkelių karyba.

Rekomendacija temai – Vytauto Didžiojo karo muziejaus leidinys „Lietuvos kariuomenės šarvuotieji traukiniai 1920-1940 m.“, kurią galite pavartyti ir paskaityti čia. 

O dar porą ankstesnių mūsų pasakojimų apie geležinkelių karybos inžineriją galite rasti čia ir čia. 

Tekste panaudotos Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukos.