Prieš 35 metus Sovietų Sąjunga pradėjo Lietuvos ekonominę blokadą

Vyresni Lietuvos gyventojai greičiausiai nepamiršo, o jaunesni galbūt nelabai žino, kad Nepriklausomybę paskelbusi ir iš sovietų nagų laisvėjanti Lietuva patyrė ne tik žudynes, perversmo bandymą, provokacijas ir kitas baisybes. Merdinti Sovietų Sąjunga jaunai Lietuvos Respublikai taikė ir ekonominę blokadą. Valstybei buvo sustabdytas žaliavų, pirmiausia energijos išteklių, tiekimas.

Viskas prasidėjo 1990 m. balandžio 13 d., kuomet Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas ir premjeras Nikolajus Ryžkovas paskelbė ultimatumą, kuriuo reikalavo per dvi dienas atšaukti Lietuvos nepriklausomybės aktą.

Blokada prasidėjo 1990 m. balandžio 18 d. 21:30 ir tęsėsi 75 dienas – iki liepos 1 d.

Jai įsigaliojus, Lietuvai nutrauktas naftos ir 80% sumažintas dujų tiekimas, apribotas degalų pardavimas, sustabdyti ešelonai su žaliavomis ir prekėmis. Lietuvai nustota tiekti 40-60 rūšių žaliavos ir produktų: grūdus, įvairią įrangą, statybines medžiagas, medieną, laikraštinį popierių, kavą ir kitas įvairias prekes.

Apribota ne tik prekyba, bet ir judėjimas. Buvo blokuojami geležinkeliai, jūrų keliai, Lietuvos sienos, finansiniai atsiskaitymai, nebuvo išduodamos vizos į Lietuvą verslo tikslais norintiems atvykti užsienio verslininkams.

Blokada buvo skaudi Lietuvos ekonomikai. Nebuvo reikiamo kiekio naftos produktų, metalo, medienos ir kitų resursų, todėl stipriai nukentėjo pramonės ir transporto sektoriai. Žmonės prarado darbus, o didelė infliacija degino išsaugotus atlyginimus. Spausdami Lietuvos ekonomiką, sovietai taip pat siekė didinti įtampą šalies gamyklose ir fabrikuose. Tikėtasi, kad nepatenkinti sąlygomis darbininkai reikalaus atšaukti Kovo 11-osios Aktą vardan ekonominės gerovės.

Visgi Lietuvos gyventojai išlaikė savo orumą ir stiprybę, jie dirbo, kovojo ir toliau tvirtai tikėjo nepriklausoma ateitimi. Kovai su blokados pasekmėmis Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigė Blokados fondą, skirtą padėti sunkioje materialinėje padėtyje atsidūrusioms daugiavaikėms šeimoms, vienišiems seneliams, neįgaliesiems ir kitiems.

Sovietai taip pat pajuto blokados pasekmes. Pavyzdžiui, Lietuva nustojo tiekti elektrą čia buvusiems sovietų kariniams daliniams. „Mažeikių naftoje“ pagamintu benzinu buvo aprūpinama Kaliningrado sritis, dalis Baltarusijos ir visos Latvijoje bei Lietuvoje esančios karinės įgulos. Taip pat jiems buvo sunku be Lietuvoje gamintų benzino siurbliukų ir lėktuvų juodųjų dėžių, kurias įmonė „Vilma“ gamina ir šiandien.

Sovietų Sąjungos ir Lietuvos vadovams palaikant minimalius santykius ir tariantis dėl derybų, 1990 m. liepos 1 d. blokada buvo atšaukta ir ūkiniai ryšiai buvo atgaivinti.

Nepaisant to, sovietai derybų nenorėjo, jas simuliavo ir vilkino. Padedant Lietuvos komunistų partijai, vadinamiesiems platformininkams, „Jedinstvo“ ir Lietuvoje dislokuotai kariuomenei, sovietai tikėjosi atkurti valdžią Lietuvoje. Po pusmečio, 1991-ųjų sausį, tai pabandyta padaryti kruvinuoju būdu.

Taigi, tie ilgamečiai gąsdinimai, kad rusas gali užsukti kranelį ir tada Lietuvai ateis galas, buvo patirti labai ankstyvoje nepriklausomybėje.

Keletas rekomendacijų įdomiems skaitiniams apie Lietuvos ekonominę blokadą yra čia, čia ir čia. 

Nuotraukoje – Lietuvos ekonominė blokada, Associated Press nuotr.