2025-05-03
Prieš 365 metus sudaryta Olyvos sutartis, užbaigusi Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karus
Prieš 365 m., 1660 m. gegužės 3 d., Olyvoje netoli Gdansko buvo sudaryta Olyvos taikos sutartis.
Šventosios Romos imperatorius Leopoldas I, Branderburgo kurfiurstas ir Prūsijos kunigaikštis Frydrichas Vilhelmas, Švedijos karalius Karolis XI ir Abiejų Tautų Respublikos valdovas Jonas Kazimieras Vaza susitarė keletą dalykų.
1655-1660 m. karą užbaigusia sutartimi Jonas Kazimieras Vaza atsisakė pretenzijų į Švedijos karaliaus sostą, kurį 1599 m. prarado jo tėvas Zigmantas Vaza. Taip pat jam teko pripažinti Švedijos valdžią Livonijoje ir Rygoje, Prūsijos hercogystės suverenitetą.
Abiejų Tautų Respublikai atiteko Pomerelija – teritorija dabartinėje Lenkijos Pamario vaivadijoje su centru Gdansku. Taip pat Abiejų Tautų Respublikai Švedija grąžino Latgalą su Daugpiliu. Tačiau švedams buvo pripažinta jau anksčiau užimta Uždauguvio teritorija.
Taip, daugiausia pirmininkaujant Prancūzijai, Olyvos taika užbaigė ištisą epochą Švedijos ir Abiejų Tautų Respublikos karų. Kariauta 1598-1599, 1600-1629 ir 1655-1660 m. Pasiekta taika labai sustiprino Švedijos padėtį Baltijos jūroje ir istorikų yra laikoma kaip didžiosios Švedijos valstybės klestėjimo pikas.
XVII a. Abiejų Tautų Respublikos karus su Švedija visa jėga pajuto Biržų pilies sienos. Biržų pilis – itin svarbi Lietuvos karo inžinerijos istorijoje.
1625 m. rugpjūčio 7 d. pilį apgulė apie 8000 švedų karių su pačiu karaliumi Gustavu II Adolfu priešaky. Po poros stipresnių šturmų pilies įgula pasidavė, pilis buvo sugriauta ir švedai išsivežė 60 patrankų.
1637-1682 m. pilis atstatinėta pagal Nyderlandų bastioninių pilių planą. Perdaryti pylimai, atsisakyta mūrinio sutvirtinimo.
1655 m. neužbaigta rekonstruoti Biržų pilis vėl atiteko švedams.
1657 m. nedidelė 190 žmonių švedų įgula pasidavė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei, apgriovusiai pilį.
1659-1669 m. buvo tvarkomi pylimai, pastatyti rūmai, kareivinės, arsenalas, vartų bokštas.
1704 m., per Didįjį Šiaurės karą pilį vėl užėmę švedai, susprogdino rūmus ir kitus pastatus.
Vytauto Didžiojo karo muziejuje šiuo metu eksponuojama karybos istoriko prof. Valdo Rakučio pagamintas Biržų pilies maketas, kurį mums paskolino Biržų „Sėlos“ muziejus.
Paroda „Prakaitu grįstas kelias. Lietuvos karo inžinerijos istorija“ Vytauto Didžiojo karo muziejuje veiks iki 2025 m. gruodžio 31 d.
