Prieš 385 metus gimė Abiejų Tautų Respublikos valdovas Mykolas Kaributas Višnioveckis

Prieš 385 metus, 1640 m. liepos 31 d., Višnivece (dab. Terponilio sritis, Ukraina) gimė paskutinysis iš kunigaikščių Kaributų Višnioveckių – Mykolas Kaributas Višnioveckis. Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovas, valdęs 1669-1673 m.

Višnioveckių šeima nuskurdo ir jos gyvenimas labai pasunkėjo po 1648 m., kai žemes nusiaubė ir turtą sunaikino Bogdano Chmelnyckio vadovaujami sukilę kazokai. Didelis smūgis buvo tėvo ir šeimos galvos mirtis.  Jeremijus Kaributas Višnioveckis (1612-1651) buvo ryškus karo vadas, laikytas net potencialiu kandidatu į ATR sostą. Našlaičiu likusį Mykolą globojo karalaitis vyskupas Karolis Ferdinandas Vaza, vėliau jis buvo auklėjimas Abiejų Tautų Respublikos valdovo rūmuose. 1655-1660 m. studijavo Prahoje.

1669 m., įveikęs užsienio kandidatus į ATR sostą, Mykolas Kaributas Višnioveckis buvo išrinktas valdovu ir karūnuotas Mykolu I.

Jis buvo išrinktas sudėtingu laikotarpiu ir keli jo valdymo metai buvo labai įtempti. Daugiausia dėl karo su Osmanų imperija ir nuolatinių vidinių kovų dėl įtakos. Valstybėje sustiprėjo oligarchija ir nuo pat pradžių valdovas susidūrė su nepatenkintų bajorų ir didikų grupe, kurioje buvo ir etmonas Jonas Sobieskis (1629-1696). Nepatenkintiems naudojantis liberum veto teise, suiro keturi iš šešių Seimų.

Užsienio politikoje dideliu galvos skausmu buvo 1672–1676 m. karas su Osmanų imperija. 1672 m. įsiveržę turkai apgulė Lvivą ir Podolės Kameneco tvirtovę. ATR, nesugebėjusi reaguoti tinkamai, prarado Ukrainos žemių ir turėjo mokėti kasmetinę kontribuciją.  Čia įdomu pažymėti, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė pilnu mastu kare prieš turkus nedalyvavo ir tai labiau buvo Lenkijos Karalystės karas. Tačiau mainais už paramą kare LDK atstovai privertė Lenkijos Karalystės atstovus pritarti, kad kas trečias Seimas būtų šaukiamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Gardine. Tokia tvarka galiojo iki 1765 m.

Tik vėlesniais karo metais buvo susigriebta ir būsimas ATR valdovas etmonas Jonas Sobiekis pasiekė puikių pergalių. Lemiamas buvo antrasis Chotyno mūšis, vykęs 1673 m. lapkričio 10-11 d. Mykolas Kaributas savaitę prieš mūšį pats išvyko į karo stovyklą prie Lvivo, bet dėl blogos sveikatos vadovavimą paliko Jonui Sobieskiui. Lapkričio 10 d. valdovas netikėtai mirė ir jau negalėjo žinoti apie turkų sudaužymą. Nors Podolės Kameneco ir kitų žemių tuokart susigrąžinti nepavyko, pergalė Jonui Sobieskiui išgrindė tiesų kelią į ATR valdovo sostą.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugomi tokie dailininkės Lauros Šlapelienės (1896-1983) XX a. 3-4 deš. tapyti Mykolo Kaributo Višnioveckio ir Jono Sobieskio portretai.