Prieš 420 metų Salaspilio mūšyje buvo sumušti švedai

XVII a. pradžia sutapo su Abiejų Tautų Respublikos karų su Švedijos Karalyste pradžia. Ir kas galėjo žinoti, kad laukia daugiau nei pusė amžiaus karų dėl Livonijos, dėl dinastinių dalykų, dėl įtakos Baltijos jūros regione. Bet būtent tų karų pradžioje Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė pasiekė vieną puikiausių ir ryškiausių pergalių.

Prieš 420 metų, 1605 m. rugsėjo 27 d., įvyko garsusis Kircholmo mūšis. Dabar mes jį geriau žinome kaip Salaspilio, tačiau iki 1917 m. vieta vadinosi Kircholmu, todėl galite susidurti su abiem mūšio pavadinimais: ir Salaspilio, ir Kircholmo.

1605 m. rugpjūtį Livonijoje su didele kariuomene išsilaipino Švedijos karalius Karolis IX (1550-1611). Lietuvos etmonas Jonas Karolis Chodkevičius (1570/1571-1621) su nedidelėmis pajėgomis buvo prie Tartu. Etmono padėtis nebuvo gera: kariuomenė išvargusi, išbadėjusi, negaunanti atlyginimo, nepakankama, karaliaus Zigmanto Vazos (1566-1632) maitinama tik pažadais, o ne resursais. Tačiau Chodkevičius buvo stiprus lyderis ir kariai jam buvo atsidavę. Ruošdamasis kovai su švedais, Chodkevičius užsiėmė pozicijas prie Cėsių, bet Karolis IX sugudravo ir patraukė prie Rygos.

Chodkevičius nenorėjo prileisti švedų prie Rygos ir užkirto kelią ties Kircholmu. Paprastai lyginant su mūsų dienų karyba, mūšin stojo brigada prieš diviziją. Chodkevičius turėjo apie 3800 kariuomenės (1300 pėstininkų, 2500 sparnuotųjų husarų kavalerijos ir 5 patrankas), Karolis IX – apie 14000 karių (11000 pėstininkų, 3000 raitelių ir 11 patrankų).

Mažesnei Chodkevičiaus kariuomenei teko gudrauti ir improvizuoti: gudriai tarp kalvų užsiimta pozicija, pamiškėje pastatytos kareivių iškamšos ir už kelių kilometrų pasiųsti kareivių būreliai turėjo švedus klaidinti, sudaryti didesnės kariuomenės ir atžygiuojančio pastiprinimo vaizdą. Kol švedai nesusigaudė, Chodkevičius puolė pirmas. Kairį švedų flangą puolusi kavalerija juos nuviliojo į kautynėms patogesnę pakalnę. Centre buvusius švedus puolė husarai ir taip neleido priešams padėti dešiniojo flango kavalerijai, taip pat atakuojamai. Spaudžiamiems švedams traukiantis, pragaras buvo užkurtas jų pėstininkams. Jie liko neapsaugoti iš flangų ir buvo atakuojami iš trijų pusių. Smogus triuškinamą smūgį, švedų kariuomenė subyrėjo ir prasidėjo paniškas bėgimas.

Lemiama mūšio ataka netruko nė pusvalandžio.

Žuvo daug švedų generolų, žuvo Karolio IX žentas, daug švedų pateko į nelaisvę. Tiesa, nors Chodkevičius ir skelbė apie 9000 užmuštų švedų, istorikai linkę manyti, kad žuvusių galėjo būti 3500-4000 ir panašiai tiek pabėgusių ir sužeistų. Bet kuriuo atveju švedai neteko iki pusės kariuomenės. Chodkevičiaus kariuomenės nuostoliai buvo palyginti minimalūs – iki 200 žuvusiųjų ir nelabai daug sužeistų, tačiau daug husarai prarado daug žirgų. Chodkevičiaus grobis: 60 vėliavų, 11 patrankų ir keli tūkstančiai belaisvių. Karolis IX vos spėjo pasitraukti į laivus ir su kariuomenės likučiais grįžo į Švediją.

Pergalė mūšyje buvo ne tik viena didžiausių Abiejų Tautų Respublikos istorijoje, bet ir plačiausiai nuskambėjusių. Sveikinimai ir pagarbos žinutės Jonui Karoliui Chodkevičiui plūdo iš Europos valdovų ir net paties Osmanų imperijos sultono. Salaspilio mūšis parodė Chodkevičiaus nepaprastą karinį talentą ir ypatingus stratego sugebėjimus. Jo kariuomenė pergudravo ir sumušė triskart didesnę švedų kariuomenę su 1:20 ar dar mažesniu netekčių santykiu. Svarbu, kad buvo išgelbėta Ryga ir švedai bent tam kartui išmušti iš Livonijos.

Apie Kircholmo mūšį ir XVII a. santykius su švedais plačiau pasiskaityti galite Vytauto Didžiojo karo muziejaus leidinyje „Abiejų Tautų Respublikos karai su Švedija XVII amžiuje“.

1606 m. išėjo „Carolomachia“ – Vilniuje dėsčiusio poeto ir teologo Laurencijaus Bojero (1561-1619) lotyniška poema. Kūrinio pavadinimas reiškia „Karolių mūšį“ ir yra aliuzija į tai, kad abu karvedžiai buvo vardu Karolis. Vienas ankstyviausių barokinių kūrinių lotyniškoje Lietuvos literatūroje yra svarbus ne tik kaip mūšio atminimas. „Carolomachia“ svarbi ir lingvistams. Lotyniškame poemos tekstas yra vienas ankstyvų lietuviškų žodžių paminėjimų. Puldami švedus, lietuviai šaukė „muški“ ir, anot autoriaus, iš šio žodžio galėjo kilti muškietos pavadinimas. Rodyklėmis pažymėtos eilutės, kuriose galite perskaityti šiuos žodžius.

Bene ryškiausias mūšio įamžinimas dailėje – flamandų dailininko Peterio Snayerso paveikslas „Kircholmo mūšis“, nutapytas apie 1619 m. Paveikslą nutapyti užsakė Zigmantas Vaza (1566-1632). Vėliau jį į Prancūziją nugabeno Jonas Kazimieras Vaza (1609-1672) ir po jo mirties paveikslas buvo parduotas aukcione. Prieš daugiau nei 200 metų, 1820 m., paveikslas pirmą kartą užregistruojamas netoli Grenbolio esančioje Sasenažo pilyje (Château de Sassenage), kurioje yra saugomas ir šiandien. Vytauto Didžiojo karo muziejuje eksponuojama mažesnė paveikslo kopija.