Prieš 585 metus nužudytas Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis

Šiandien prisimename vieną dramatiškiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) ir Trakų miesto istorijos momentų – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio nužudymą. 1432-1440 m. valdęs Vytauto Didžiojo brolis buvo nužudytas lygiai prieš 585 metus, 1440 m. kovo 20 d.

Žygimantas Kęstutaitis buvo paskutinis nužudytas senosios Lietuvos valdovas. Beveik pora amžių anksčiau, 1263 m., nužudytas karalius Mindaugas, 1264 m. – Treniota, 1382 m. – Kęstutis.

Valdovo nužudymas aprašytas XVI a. 3 deš. datuojamoje garsiojoje Bychovco kronikoje. Tiesa, istorikai atkreipia dėmesį, kad kronikoje aprašytų mirties Žygimanto Kęstutaičio mirties aplinkybių nepatvirtina joks kitas šaltinis.

Visgi kronikoje pateiktos aplinkybės aprašytos kūrybiškai. Pasakojama, jog Žygimantas Kęstutaitis buvo nužudytas, kai pats įsileido žudikus į savo miegamąjį. Įspūdingiausia, jog žudikai neva pasinaudojo tuo, kad Žygimantas augina lokį, kurį įsileisdavo, kai šis letena pakrapštydavo duris. Žudikai pakrapštė valdovo miegamojo duris taip, kad atrodytų, jog jas krapšto lokys.

Žygimanto Kęstutaičio nužudyme dalyvavo Aleksandras ir Ivanas Čartoriskiai bei du svarbiausi centrinės valdžios pareigūnai – Trakų vaivada Petras Leliušas ir Vilniaus vaivada Jonas Daugirdas. Pirmasis vadovavo Žygimanto nužudymui ir užėmė Švitrigailos naudai Trakų Pusiasalio pilį, antrasis Švitrigailos naudai užėmė Vilniaus pilis.

Istorikų vertinimu, didysis kunigaikštis tapo LDK vidaus ir išorės įtakų grupių karo auka. Nuo lenkų priklausomo Žygimanto Kęstutaičio ir nuo sosto nuversto Švitrigailos, daugiau besirėmusio LDK stačiatikiais bajorais, trintis išvirto į 1435 m. Pabaisko mūšį ir vėlesnius konfliktus.

Sustiprinęs savo pozicijas Lietuvoje, Žygimantas užsimojo įgyti Lietuvos karaliaus titulą ir taip atsikratyti priklausomybės nuo Lenkijos. 1438-1439 m. jis savo vainikavimosi Lietuvos karaliumi ir antilenkiškos koalicijos sudarymo klausimais derėjosi su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi Albrechtu II Habsburgu. Tačiau karūnuotis Lietuvos valdovais norėjo ir kiti žmonės.

Anot istoriko Tomo Baranausko, manytina, kad po  Žygimanto Kęstutaičio nužudymo buvo įgyvendintas senas Jogailos susitarimas su Vytautu Didžiuoju. Lietuva turėjo tapti lygiaverte Lenkijai valstybe, kurios karūna po Vytauto mirties atitektų vienam iš Jogailos sūnų. Valdovu tapo Kazimieras Jogailaitis, Lietuvoje įsigalėjo Jogailaičiai, o ne atkakliai tarpusavyje dėl valdžios kovojusių Švitrigailos ir Žygimanto palikuonys.

Rekomenduojame keletą papildomų tekstų apie šį įvykį, kuriuos galite pasiskaityti čia, čia ir čia. 

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugomas šis Žygimanto Kęstutaičio portretas, nežinomo autoriaus nutapytas XX a. 2 deš. Valdovas nutapytas ant drobės aliejiniai dažais, paveikslo išmatavimas – 81×61 cm. Jį galima pamatyti Vytauto kapeloje tarp kitų senosios Lietuvos valdovų portretų.