Prieš 60 metų žuvo Antanas Kraujelis-Pabaisa, Siaubūnas

Kovo 17-ąją minime paskutinio ginkluoto Lietuvos laisvės kovotojo Antano Kraujelio-Siaubūno 60-ąsias žūties metines.

Antano Kraujelio gyvenimo istorija, drąsa ir pasiaukojimas – pavyzdys, kaip vienas žmogus gali palikti ryškią žymę savo tautos istorijoje. Jis savo gyvenimu įkūnijo Lietuvos laisvės siekį.

1948 m., būdamas 20-ies, A. Kraujelis įstojo į Vytauto apygardos partizanų būrį, pasirinko Pabaisos, vėliau Siaubūno slapyvardį. Septynerius metus jis kovėsi partizanų gretose, o 1954 m. likęs vienas, vienuolika metų praleido besislapstydamas nuo jį persekiojusių sovietinių saugumiečių ir net sunkiausiomis akimirkomis nenustojo tikėti Lietuvos laisve. Jis buvo partizanas idealistas – jo kartoti žodžiai  „Nežinia kokį kelią nueisime – sunkų ar lengvą – svarbu, kokius pėdsakus jame išeidami paliksime“ nusako jo vertybes, tai jo gyvenimo moto.

Antano Kraujelio buvo ilgai ieškoma. Nustačius jo slapstymosi vietą Antano Pinkevičiaus sodyboje Papiškių kaime, Utenos r., kurioje nuo 1960 m. buvo įsirengęs slėptuvę, 1965 m. kovo 17 d. apsuptas sovietinių saugumiečių ir kareivių, jis nusišovė kaip laisvas Lietuvos pilietis. Tai buvo paskutinė Lietuvos kariuomenės pokario auka.

Ilgus dešimtmečius buvo ieškoma jo palaikų, tik 2019 m. juos pavyko surasti. Tiesa triumfavo.

LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių nuotraukos.