Prieš 75 metus prasidėjo Korėjos karas

Prieš 75 metus, 1950 m. birželio 25 d., komunistinės Šiaurės Korėjos kariuomenė įsiveržė į Pietų Korėją. Taip prasidėjo Korėjos karas, su kurio pasekmėmis – Kimų dinastijos diktatūra, jų grasinimais Seului ir pasauliui, ginklavimusi ir įtampa regione – gyvename ir šiandien.

Po dviejų dienų nuo įsiveržimo, JAV prezidentas Harry S. Truman (1884-1972) įsakė JAV kariams paremti Korėjos Respubliką (Pietų Korėją). Pajėgų atsiuntė ne tik JAV, ir kitos Jungtinių Tautų narės: Australija, Kanada, Prancūzija, Naujoji Zelandija, Filipinai, Turkija, Tailandas, Pietų Afrikos Respublika, Graikija, Belgija, Liuksemburgas, Etiopija, Kolumbija.

Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką rėmė Sovietų Sąjunga ir Kinija.

Karo pradžia buvo žaibiška ir vos trečią dieną Šiaurės Korėjos kariuomenė jau buvo užėmusi sostinę Seulą. Tačiau netrukus atėjo Jungtinių Tautų koalicijos pagalba, pajėgos išsilaipino Inčchone (apie 30 km į pietvakarius nuo Seulo). Grasindamos apeiti šiauriečių kariuomenę iš užnugario, jos privertė įsiveržėlius traukti iš Pietų Korėjos.

Rudenį kai kuriose vietose Jungtinių Tautų koalicijos pajėgos pasiekė Kinijos pasienį. Šiaurės Korėjai patiriant pralaimėjimus, Kinija padėjo intensyviau. Rudenį komunistinės sąjungininkės pradėjo kontrpuolimą, vėl užėmė Seulą ir pasislinko apie 100 km piečiau Korėjos valstybių ikikarinės sienos. 1951 m. pradžioje frontas stabilizavosi ir Jungtinių Tautų koalicijai pavyko nustumti okupantus šiauriau senosios sienos.

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pasmerkus Kiniją kaip agresorę, JAV kariuomenei Korėjoje vadovavęs gen. Douglas MacArthur (1880-1964) įsakė pradėti antskrydžius prieš kinų bazes Mandžiūrijoje. 1951 m. liepą abi Korėjos valstybės pradėjo dvejus metus trukusias derybas ir 1953 m. liepos 27 d. buvo pasirašyta paliaubų sutartis; taikos sutartis dar ir dabar nėra pasirašyta. Fronto linija, besidriekusi aukščiau 38-osios lygiagretės – ikikarinės sienos – tapo faktine Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ir Korėjos Respublikos siena. Po du kilometrus į šiaurę ir pietus nuo fronto linijos nustatyta demarkacinė ir demilitarizuota zona, ir šiandien dalijanti pusiasalį perpus.

Korėjos karas buvo vienas didžiausių XX a. karų po Antrojo pasaulinio karo. Jame žuvo apie 40 000 Jungtinių Tautų karių (iš jų apie 37 000 JAV karių) ir apie 500 000 Kinijos karių. Žuvo arba dingo be žinios daugiau kaip 2 000 000 korėjiečių, kurių dauguma buvo civiliai.

Atrodė, jog tarptautinis Korėjos karas gali išvirsti į Trečiąjį pasaulinį karą, bet Sovietų Sąjunga nesiryžo tiesiogiai į jį įsikišti, o JAV taip pat nenorėjo tiesioginio karo su Kinija. Tačiau JAV įsikišimas į karą parodė valstybės ryžtą stabdyti komunizmo plitimą ne tik Vakarų Europoje, bet ir visame pasaulyje.

Korėjoje kariavo ir lietuviai ar lietuvių kilmės amerikiečiai. Sudėtinga suskaičiuoti tiksliau, tačiau tikėtina, kad JAV kariuomenėje jų galėjo būti keli šimtai.

Žinoma, kad JAV kariuomenėje Korėjoje tarnavo srž. mjr. Vladislovas Sabaliauskas (Walter James Sabalauski) (1910-1993), kapralas Albertas Juozapas Kupris (1929-2008), Vytautas Petras Eringis (1931-2007), lakūnas kontradmirolas Frederikas Edvardas Bakutis (1912-2009) ir kiti.

Mobilizuotų į Sovietų Sąjungos kariuomenę ir teikusių paramą Šiaurės Korėjai lietuvių priskaičiuojama iki 100-150. Jie daugiausia tarnavo techniniame aptarnavime ir kitokioje logistikoje, aviacijos personale.

Korėjos kare buvo naudojamas platus margumynas įvairiausios ginkluotės ir technikos. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugomas bent keletas ginklų, kokie buvo naudojami Korėjoje, modelių.