Prieš 80 metų įvyko Virtukų kautynės

Šią dieną prieš 80 metų Kelmės rajone, Virtukų miške, įvyko kautynės tarp Lietuvos partizanų ir NKVD karių. Jas galima laikyti riba, po kurios buvo keičiama partizanų kovos taktika, kuriamos naujos struktūros ir imta skirstytis į smulkesnes grupes. Beje, Virtukų kautynės buvo krikštas ir būsimam visos Lietuvos partizanų vadui Jonui Žemaičiui-Vytautui. Jose jis dalyvavo Dariaus slapyvardžiu. Šios kautynės pirmu numeriu įrašytos jo Tėvynei pareigų ėjimo lape, čia jis nurodo, kad kovos truko apie 2,5 valandos, o jų metu sprogus granatai patyrė kontūzijimą, dėl ko sutriko klausa ir net buvo praradęs sąmonę. Būsimasis Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo sekretorius ir J. Žemaičio-Vytauto pavaduotojas Petras Bartkus taip pat dalyvavo šiose kautynėse. Iš jo Tėvynei pareigų ėjimo lapo sprendžiame, kad  jam tai – jau penktosios. Kautynėse P. Bartkus-Žadgaila pasižymėjo šaltumu ir drąsa bei kėlė kovotojų moralę.

1945 m. vasarą Žemaitijos partizanų vadai kpt. Juozas Čeponis, kpt. Jonas Žemaitis (būsimasis visos Lietuvos partizanų vadas Vytautas) ir Petras Bartkus  nusprendė suvienyti Šiaulių, Raseinių, Kėdainių ir Tauragės apskrityse veikusius partizanų junginius. Tuo tikslu maždaug 60 Žebenkšties rinktinės kovotojų, vadovaujamų LLA kario kpt. Juozo Čeponio-Budrio, persikėlė iš Bedančių miško į Virtukų pušyną Kelmės valsčiuje, netoli Lyduvėnų geležinkelio stoties, ir ten įrengė gerai įtvirtintą stovyklą. Žiedinei gynybai įrengti apkasai su bunkeriais ir ugnies taškais. Deja, nebuvo pasirūpinta naują partizanų buvimo vietą rūpestingiau užmaskuoti. Jau nuo 1945 m. gegužės mėn. saugumas sekė Žebenkšties rinktinę. Į rinktinės ryšių tinklą buvo infiltruotas agentas. Išdavikas pranešė tikslią partizanų dislokacijos vietą.

Liepos 22 d. NKVD pasienio kariuomenės kareiviai  apsupo partizanų stovyklą. Partizanai nuo 10 val. iki 13 val. atmušinėjo priešų atakas. Jie turėjo 6 rankinius kulkosvaidžius, 24 automatus, 4 automatinius šautuvus, 10 paprastų šautuvų, pistoletų, granatų. Užvirė kautynės, kuriose partizanams vadovavo rinktinės vadas kpt. J. Čeponis-Budrys, štabo viršininkas J. Žemaitis-Darius (Vytautas). Sumanių vadų Budrio ir Dariaus vadovaujami kovotojai drąsiai atmušinėjo priešo atakas. Baigiantis šoviniams, kpt. J. Čeponis įsakė atsitraukti. J. Žemaitis, vadovaudamas trisdešimties partizanų būriui, traukėsi Vilkiškių k. link su trimis sužeistaisiais. Atsitraukimą dengti savanoriškai stojo Liolių būrys, vadovaujamas Liudo Jankausko-Žirgo. Virtukų kautynėse žuvo 15 partizanų. Priešas mūšyje neteko daugiau kaip 40 karių. Žuvusių partizanų palaikai buvo išniekinti Raseiniuose.

Virtukų kautynės yra vienas žymiausių Kęstučio apygardos partizanų susirėmimų su sovietų daliniais.