Prieš 85 metus Lietuvos kariuomenės vadu tapo div. gen. Vincas Vitkauskas

2025-aisiais sukanka daug juodų jubiliejinių sukakčių, primenančių tragiškus Lietuvai 1940-uosius: sovietų ultimatumas, okupacijas ir aneksija, Lietuvos „priėmimas“ į Sovietų Sąjungą, Lietuvos kariuomenės naikinimas, antrosios 1945 m. sovietų okupacijos siaubai.

Šiandien prisimename dar vieną niūrią datą iš tragiškų Lietuvai 1940-ųjų. Bent jau taip ji atrodo žiūrint iš dabarties ir matant visą įvykių grandinę.

Nuo 1940 m. sausio keletą mėnesių besigydžiusį Lietuvos kariuomenės vadą brg. gen. Stasį Raštikį pareigose pakeitė div. gen. Vincas Vitkauskas (1890-1965). Laikinai šias pareigas jis ėjo jau nuo sausio, bet būtent balandžio 22 dieną paskirtas nuolatiniu Lietuvos kariuomenės vadu.

Yra įvairių versijų, kodėl buvo pakeistas kariuomenės vadas. Pasak vienos iš jų, A. Smetonai nepatiko S. Raštikio tarp gyventojų augantis populiarumas, nustelbęs net paties prezidento populiarumą.

Jau gerokai vėliau, septintajame dešimtmetyje, išeivijoje plk. Povilas Žilys (1897-1969) rašė: „Daugelis stebisi, kaip Vitkauskas galėjo būti paskirtas kariuomenės vadu. Čia svarbiausiu kaltininku, neaiškinant smulkmenų, irgi tenka laikyti tuometinį ministerį pirmininką A. Merkį, kuris sakėsi gerai pažinojęs Vitkauską. Yra tiesa, kad Vitkauskas buvo savotiškas. Savo laiku apie jį buvo nemaža įvairių kalbų, įtarinėjimų, spėliojimų, bei išvedžiojimų. Šiandieną, gi, atrodo, tenka tikėti tam, ką apie save rašo pats gen. V. Vitkauskas”, – rašė P. Žilys.

Anot istoriko Gintauto Surgailio, V. Vitkausko paskyrimas buvo netikėtas ir kariškiams, ir visuomenei, kadangi apie karininką plačiau imta kalbėti tik atgavus Vilnių.

Kaip ir daugelis aukštųjų Lietuvos karininkų, ypač aukštųjų, V. Vitkauskas pasižymėjo Nepriklausomybės kovose ir dalyvavo Klaipėdos operacijoje.

Visgi V. Vitkauskas labiau prisimenamas kaip:

• Priešinęsis kariuomenės panaudojimui prieš kraštą okupuojančią Raudonąją armiją;
• Marionetinės J. Paleckio Liaudies vyriausybės krašto apsaugos ministras;
• Lietuvos kariuomenės likvidacijos vienas iš vadovų;
• Lietuvos kariuomenės pagrindu suformuoto Raudonosios Armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso vadas;
• Iš Lietuvos kariuomenės vado virtęs aukštu Raudonosios Armijos karininku ir sovietų karo funkcionieriumi.
• Galimai sovietų žvalgybos užverbuotas, todėl ir daręs atitinkamus prosovietinius pasirinkimus.

Anot istoriko prof. Vyganto Vareikio, „V. Vitkausko biografija panaši į daugelio to meto inteligentų, kurie kūrė Lietuvos valstybę. Skirtumas tiktai toks, kad dauguma jų baigė savo dienas emigracijoje, Sibiro tremtyje, partizanų bunkeryje ar buvo nužudyti sovietų, o kiti, kaip V. Vitkauskas ar Liudas Gira, kolaboravo su naująja valdžia ir buvo pamaloninti postais, pareigomis ar apdovanojimais”.

1965 m. V. Vitkauskas mirė ir JAV lietuvių dienraštis „Draugas“ palydėjo generolą amžinybėn tokiais žodžiais: „Sovietams okupuojant Lietuvą jis buvo Lietuvos kariuomenės vadu, o okupacijos metais priklausė tai „liaudies seimo“ atstovų grupei, kuri buvo nuvažiavusi į Kremlių „Stalino saulės“ pargabenti. Tai labai didelis ir aštrus posūkis – nuo kariuomenės vado iki nusižeminusio elgetos Kremliaus rūmuose, nuo patrioto iki tautos išdaviko… Petrašiūnų kapinėse pasibaigė šio karo vyro, nuklydusio į politikos šunkelius, nedėkingas ir nesuprantamas kelias…“

Apie V. Vitkausko kontraversijas dviejų dalių tekstą yra parengusi žurnalistė Palmira Mikėnaitė. Ten rasite daug spaudos ir atsiminimų citatų, istorikų komentarų. Pirmoji dalis yra čia, antroji dalis yra čia.