Prieš 85 metus Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą

Per mėnesį mūšių užėmusios Prancūziją, 1940 m. birželio 14 d. Vokietijos pajėgos įžengė į Paryžių.

Pasauliui sekant įvykius Prancūzijoje, tos pačios dienos vėlų vakarą Sovietų Sąjunga pateikė Lietuvai ultimatumą. Laužydami tarptautines sutartis ir susitarimus su Lietuva, Stalinas ir gauja privertė Lietuvą įsileisti per 150 tūkstančių raudonarmiečių, išduoti sovietams vidaus reikalų ministrą Kazį Skučą ir Valstybės saugumo departamento direktorių Augustiną Povilaitį bei sudaryti marionetinę prosovietinę Liaudies vyriausybę, kurios vadovu buvo paskirtas Justas Paleckis.

Vadinamoji Butajevo byla ir buvo vienas iš Maskvos spaudimo dėl K. Skučo ir A. Povilaičio taškų. Dėl Naujojoje Vilnioje tarnavusio raudonarmiečio Gadžibalo Butajevo žūties ir kitų raudonarmiečių grobimo apkaltinti A. Povilaitis ir K. Skučas. Jie buvo greitai suimti, išvežti į Maskvą ir 1941 m. liepą Butyrkų kalėjime sušaudyti. A. Povilaitis – liepos 12 d., K. Skučas – liepos 30 d.

Tačiau visa tai tebuvo sovietų kruvini pretekstai. Žinoma, kad okupacijai buvo ruošiamas iš anksto. Pavyzdžiui, dar 1940 m. pradžioje raudonarmiečiams buvo išleistas lietuviškas pasikalbėjimų žodynėlis. Suprantama, kad tai nebuvo klausimai apie kultūrą, papročius ir panašius dalykus. Tai buvo lyg koks graždankos sugrįžimas. Žodynėlyje buvo rusiškomis raidėmis atspausdintos lietuviškos komandos, reikalingos areštuojant Lietuvos gyventojus: „Rankas aukštyn!“, „Gulk!“, „Netriukšmauk!“, „Jei triukšmausi, užmušiu!“. Be to, buvo vykdoma giluminė Lietuvos teritorijos žvalgyba ir kavalerijos korpas buvo pasirengęs netikėtam Lietuvos puolimui.

Kitas kruvinas okupacijos dienos nusikaltimas – Ūtoje (Varėnos apskr.) tarnavusio pasieniečio Aleksandro Barausko nužudymas. Būtent jis laikomas pirmąja sovietinės okupacijos auka. Ankstų birželio 15-osios rytą, apie 20 raudonosios armijos kareivių, apšaudė Ūtos pasienio sargybos būstinę ir įsiveržė į vidų. Jėga išsivedė Aleksandrą į lauką. Vienas iš užpuolikų kirto kardu, pasienietis atrėmė kirtį kaire ranka, todėl jam buvo nukirsti keli kairės rankos pirštai. Po to buvo dar kartą smogta kardu. Kai A. Barauskas sužeistas nugriuvo, buvo šauta į galvą. Po kruvino susidorojimo užpuolikai skubiai pasišalino. Pareigūnas buvo skubiai išvežtas vežimu pas gydytoją, tačiau pakeliui į ligoninę mirė.

Sovietų Sąjungos slapti susitarimai su nacių Vokietija ir Europos pasidalijimas mūsų valstybei atnešė beveik pusę amžiaus trukusį Lietuvos gyventojų genocidą, šimtus tūkstančių sulaužytų likimų ir išblaškytų po pasaulį žmonių, naikinamą kultūrą ir paveldą, primestą svetimą gyvenimo būdą ir sužalotą visuomenės audinį.

Okupavusi Lietuvą ir iš pietų „uždariusi“ Baltijos regioną, birželio 16 d. Sovietų Sąjunga pateikė ultimatumus Latvijai ir Estijai.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių negatyve – 1940 m. į Lietuvą įžengianti Raudonoji armija.