Prieš 90 metų ANBO-IV eskadrilė pakilo skrydžiui aplink Europą

1934 m. birželio 25 d. prasidėjo legendinis ANBO-IV skrydis aplink Europą, o šiandien minime 90-ąsias šio sėkmingiausio ir žymiausio Nepriklausomos Lietuvos karo aviacijos žygio metines.

Skrydžio sumanytojo ir vadovo plk. ltn. Antano Gustaičio bute – skrydžio štabe – vyko paruošiamieji darbai: braižomi maršrutai, aiškinamasi meteorologinės sąlygos, orientavimosi detalės. Apie 100 lapų žemėlapių(!) Kai kurie jų buvo ilgesni nei 5 metrai, taigi juos reikėjo sutvarkyti taip, kad skrendant būtų patogu jais naudotis. Likus kelioms dienoms iki numatyto skrydžio lėktuvai buvo galutinai paruošti. Atliktas nedidelis paruošiamasis skrydis maršrutu Kaunas–Utena–Rokiškis–Kaunas.

Išaušus 1934 m. birželio 25-osios rytui, Kauno aerodrome įvyko lakūnų išlydėtuvės. Trimis tuo metu greičiausiai ir efektingiausiai skrendančiais lėktuvais ANBO-IV, pažymėtais 61, 62 ir 63 numeriais, apsukę atsisveikinimo ratą aplink Kauną, pilotas plk. ltn. Antanas Gustaitis, žvalgas kpt. Juozas Namikas, pilotas kpt. Jonas Liorentas, žvalgas kpt. Romualdas Marcinkus, pilotas ltn. Jonas Mikėnas, mechanikas Kazys Rimkevičius pasuko šiaurės kryptimi, Stokholmo link.  Aplankytos dvylikos Europos valstybių sostinės. Kiekvienoje šalyje – vis kita patirtis ir atsiminimai. Londono gatvių subtilybės ir valios išbandymas, navigacijos pamokos skrendant per liūtį virš Šiaurės jūros. Pramonės sektoriaus įdomybės – tai Prahos, Paryžiaus motorų gamyklos, Italijos aviacijos fotoaparatų gamykla. Visose šalyse lakūnai buvo iškilmingai sutikti, be oficialių priėmimų, tokių kaip lakūnų priėmimas Venecijos rūmuose paties Musolinio, neapsieita be smagių vengriškų šokių ar belgų „Mažojo aviatorių baleto“. Aplankyti šalių kultūros monumentai, Britų muziejus, Švedijos kariuomenės muziejus, Milano aviacijos muziejus.

Nepriekaištingu tikslumu, kaip ir buvo planuota, liepos 19 d. 18 val., nuskridę beveik 10 000 km, trys ANBO-IV pasirodė padangėje viršun Kauno ir, apsukę porą ratų, vienas paskui kitą nusileido aerodrome. Kaune į sutiktuves susirinko gausybė žmonių, tarp jų aukščiausi valdžios ir kariuomenės atstovai. Po skrydžio patys lakūnai dalinosi įspūdžiais apie kelionę, išskirdami įsimintiniausius momentus. Plk. ltn. A. Gustaitis pasakojo apie lengviausią etapą Baltijos jūra ir sunkiausią – iš Kopenhagos į Amsterdamą, kpt. J. Liorentas gyrė lėktuvų galimybes, kpt. J. Namikas ir ltn. J. Mikėnas išskyrė skrydžio per kalnus ir jūras etapą, kpt. R. Marcinkus – draugiškus priėmimus, mechanikas K. Rimkevičius, žinoma, pasidžiaugė, kad lėktuvų taisyti neprireikė.

Tiek Lietuvos, tiek užsienio spauda puikiai įvertino skrydį. Juo ne tik paminėtos pirmosios Dariaus ir Girėno skrydžio metinės, bet ir Europai pademonstruotas Lietuvoje sukurtas, ištobulintas ir pagamintas ANBO-IV lėktuvo modelis, jo galimybės bei lakūnų meistriškumas.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukos.