Prieš 100 metų pasirašyta Klaipėdos krašto konvencija

Prieš metus iškilmingai minėjome Klaipėdos operacijos ir jos pasiekto pagrindinio tikslo – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos – 100-ąsias metines. Nors tai buvo svarbiausias, drąsiausias ir ryžtingiausias žingsnis siekiant Lietuvai taip brangaus Klaipėdos krašto ir tuo pačiu lango į jūrą prijungimo, oficialiai skelbtis laimėjus lenktynes dėl šio krašto dar buvo anksti. Tą padaryti buvo galima šią dieną lygiai prieš 100 metų, būtent 1924 m. gegužės 8 d., kai Ambasadorių konferencija ir Lietuva pasirašė Klaipėdos krašto konvenciją, pagal kurią uostamiestis su aplinkinėmis teritorijomis buvo pripažintas Lietuvai de jure.

Plačiau pasigilinkime į pirmojoje pastraipoje minimas lenktynes. Po Pirmojo pasaulinio karo šios teritorijos likimas sprendėsi Paryžiaus taikos konferencijoje. Aiškių, galutinių ir lemtingų sprendimų priimta nebuvo, tik kraštas atskirtas nuo Vokietijos, o jo kontrolė patikėta Antantės valstybėms. 1920 m. sausio 10 d. kontrolė dar aiškiau sutelkta Prancūzijos rankose, kuriai pavesta administruoti Klaipėdos kraštą. Nors Vokietija neprarado ambicijų dėl šios teritorijos, ką puikiausiai išvysime 1939 m., nei ji, nei Antantės šalys lietuvių pretenzijoms nekėlė tiek grėsmės, kiek kaimyninės Lenkijos užmačios prisijungti šias žemes ir uostą. Taip pat, pasigirdus kalboms apie ketinimus sukurti laisvąjį miestą-valstybę, Lietuva suprato, kad nebėra laiko delsti ir reikia veikti, siekiant susigrąžinti šią teritoriją.

1922 m. lapkritį slaptame Ministrų tarybos posėdyje nuspręsta imituoti vietinių gyventojų sukilimą ir ginklu užimti Klaipėdą. Tuo tikslu įkurtas Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, suburta Ypatingosios paskirties rinktinė, kurią iš tikrųjų sudarė Lietuvos kariai, šauliai ir savanoriai. Tai, kas vyko sausio 10–15 d. buvo esminis parengtos slaptos operacijos etapas. Nesinori kartotis, kas buvo prisiminta prieš daugiau nei metus, kai šventėme šios operacijos šimtmetį. Šiandien žvelgiame, kaip įvykiai klostėsi po pačio Klaipėdos užėmimo.

O įvykiai klostėsi mums palankia linkme. Jau sekančią dieną po tariamo sukilimo pradėta formuoti Klaipėdos krašto savanorių kariuomenę, kuri vykdė žvalgybą ir patruliavo Klaipėdoje, kol prancūzai galutinai paliko miestą. 1923 m. vasario 16 d., prabėgus lygiai 5 metams po nepriklausomybės paskelbimo, Ambasadorių konferencija perleido Klaipėdos krašto valdymą Lietuvai, o po 4 dienų į miestą įžengė Lietuvos kariuomenė. Pats svarbiausias ir, galime teigti, galutinis žingsnis sekė 1924 m. gegužės 8 d., kai minėtoji Ambasadorių konferencija su Lietuva pasirašė Klaipėdos krašto konvenciją, kurios 100-ąsias metines šiandien minime.

Tikriausiai ne vienas jau suskubome rūpintis savo vasariniu įvaizdžiu, dejuojant dėl vieno kito papildomo po žiemos prilipusiu kilogramu ir nerimaujant kaip atrodysime prie jūros. Jos sezonas jau čia pat. O šiandien supraskim, kad tie papildomi kilogramai visai malonūs rūpesčiai, nes jei ne drąsūs Lietuvos žingsniai prieš 100 metų, vargu ar išgirstume pasiūlymų „gal varom prie jūros“.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybės.