Prikabinamas minų klotuvas PMZ-4

Prikabinami minų klotuvai PMZ-4, skirti prieštankinių nuspaudžiamojo veikimo minų TM-57, TM-62 ir priešpėstinių minų PMN laukams mechanizuotu būdu įrengti, buvo gaminami Sovietų Sąjungoje 1967–1985 m. Minos dedamos ant grunto arba užkasamos grunte. Minų klotuvo mechanizmą suka klotuvo ratai. Minavimo greitis: prieštankinėmis minomis – iki 5 km/val., priešpėstinėmis – iki 2 km/val. Sunkvežimyje statotomoje kasetėje telpa 200 vnt. prieštankinių minų arba 1000 vnt. priešpėstinių.

Į minų kasetę prieštankinės minos dedamos su koviniais laikrodiniais mechanizmais, kurie yra nustatyti į transportinį režimą – užkaiščiuoti apsauginiais kaiščiais. Karys, prieš dėdamas miną ant klotuvo transporterio, ištraukia šį apsauginį kaištį. Mina, slinkdama klotuvo transporteriu, praeina pro specialią metalinę svirtį, kuri fiziškai paspaudžia minos sprogdiklio mygtuką. Šis paspaudimas sprogdiklio viduje paleidžia laikrodinį mechanizmą, kuris suveikia vėluodamas apie 60–120 sekundžių. Tai leidžia minai saugiai atsidurti žemėje, o pačiam klotuvui – nuvažiuoti saugiu atstumu, prieš minai tampant aktyviai. Pagal sovietinę taktiką paprastai būdavo įrengiamas standartinis trijų eilių prieštankinis minų laukas su 4 m minavimo žingsniu. Tam naudojami trys lygiagrečiai judantys minų klotuvai. Vienam koviniam komplektui (3×200 minų) pakloti sugaištama 10–12 min. Taip suformuojamas 800 m ilgio minų laukas, kurio tankų pažeidimo tikimybė siekia 0,65.

Šį minų klotuvą tuometiniai Lietuvos kariuomenės Karininkų kursai 1992 m. įsigijo iš sovietinio 9-ojo inžinerijos pulko (karinis dalinys 89580), dislokuoto Kaune, vėliau buvo nupirktas dar vienas. Karininkų kursuose, vėliau Puskarininkių mokykloje, minų klotuvai buvo naudojami mokymo tikslais, naudojant mokomąsias minas. Vėliau minų klotuvai buvo perduoti Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionui. 1997 m. gegužės mėn. vyko pirmosios Baltijos šalių karo inžinierių pratybos BALTIC HOPE-97 Adažyje, Latvijoje. Jose lietuvių kariai turėjo įsimintiną patirtį – minų laukus PMZ-4 klotuvais įrenginėjo naudojami kovines minas.

Vykstant karui Ukrainoje, Lietuvos kariuomenė suaktyvino inžinerinį aprūpinimą. Jos sandėlius jau pasiekė Estijos įmonės „Eesti Arsenal“ pagamintos M14 tipo prieštankinės priešbortinės minos, skirtos priešo kovos technikai naikinti iš šono. Iš Suomijos įmonės „Forcit Defence“ įsigytos naujos kartos prieštankinės priešdugninės minos „Sentry“. Tai yra distanciniu būdu valdoma sistema: minos sujungtos į užšifruotą tinklą (angl. mesh network), jas operatorius gali per atstumą laikinai išjungti (pavyzdžiui, kad saugiai pravažiuotų savi taktiniai vienetai) arba vėl aktyvuoti. Minose veikia autonominis taikinių atpažinimas, mina pati atpažįsta artėjančią priešo kovinę techniką ir autonomiškai apskaičiuoja detonacijos laiką, kad padarytų maksimalią žalą.

Taip pat vystomas Lietuvos ir Vokietijos projektas: Lietuvos inžinieriai kartu su Vokietijos gynybos pramonės atstovais projektuoja distancinio minavimo įrangą, kuri būtų pritaikyta mūsų šalies poreikiams ir galėtų būti montuojama ant Lietuvos kariuomenėje naudojamų ar kuriamų karinių platformų.

Klotuvą PMZ-4 galima pamatyti Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ekspozicijoje.

PMZ-4 Karo technikos ekspozicijoje
Inžinerinio rengimo pratybos Puskarininkių mokykloje, vaizde sunkvežimis tempia minų klotuvą. Jame sėdi kursantas, sunkvežimio kėbule dar keturi kursantai, du iš jų ant minų klotuvo deda prieštankines mokomąsias minas TM-62, 1993 m.
Pulkininko Juozo Vitkaus Inžinerijos bataliono žygis į Adaži (Latvija), į tarptautines pratybas BALTIC HOPE-97. Pirmame plane du sunkvežimiai ZIL-131, su prikabintais minų klotuvais PMZ-4 ir jų kasetėmis kėbuluose


Ukrainos kariai su prikabinamais minų klotuvais PMZ-4 įrengia minų lauką, 2021 m.