Prisimename Červenės ir kitas 1941-ųjų birželio žudynes

Lietuvos gyventojų žudynės tuo nesibaigė.

Birželio 25 d. prie Panevėžio cukraus fabriko sovietų okupantai sušaudė 19 politinių kalinių: ūkininkus, gimnazistus, valstybės tarnautojus, policininką, muziejininką, mokytoją, prekybininką ir kitus.

Birželio 26 d. Pravieniškių priverčiamųjų darbų stovykloje automatais ir kulkosvaidžiais sovietų okupantai sušaudė, manoma, apie 260 žmonių. Likę gyvi buvo pribaigti durtuvais ir į kūnų krūvą numesta granata.

Birželio 22-28 d. besitraukiantys sovietų okupantai Lietuvoje įvykdė apie 40 didelių grupinių taikių lietuvių ir beginklių politinių kalinių žudynių.

Tomis dienomis, sovietų okupantams vykdant kruvinus nusikaltimus prieš lietuvius, Lietuvą okupuojančios nacių Vokietijos administracija pradėjo kurstyti ir organizuoti nusikaltimus prieš Lietuvos žydus. Nacių administracija birželio 25-27 d. organizavo ir kurstė Vilijampolės pogromą (įvairiais duomenimis nužudyti keli šimtai žydų), NKVD garažo (buvusio „Lietūkio“ garažo) žudynes (įvairiais duomenimis nužudyta 50-70 žydų).

Besitraukiantys sovietų okupantai vykdė ir dar vieną karo nusikaltimą – Červenės žudynes, dar žinomas kaip Červenės mirties kelią.

1941 m. naktį iš birželio 22 į 23 d. iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo išvežta 117-118 kalinių. Evakuojami kaliniai nuvežti į Minsko kalėjimą, nedidelė grupė – Bigosovo geležinkelio stoties link. Minske buvo atskirta ir sušaudyta 15-17 žmonių.

Birželio 25 d. atvežti ir dar 2000 kitų kalinių pėsčiomis išvaryti Mogiliavo link. Tarp suimtųjų buvo ne tik lietuviai, bet ir lenkų Ginkluotosios kovos sąjungos nariai, suimti Vilniuje ir Kaune. Trečdalis suimtųjų buvo moterys, kai kurios jų – su mažais vaikais. Bijodami pakliūti į nelaisvę sparčiai artėjantiems Vermachto daliniams, enkavedistai naktį iš birželio 26 į 27 d. nusprendė kalinius sušaudyti miške prie Červenės – apie 70 kilometrų nuo Minsko.

Anot Červenės siaubą išgyvenusio plk. Juozo Tumo, Červenės žygio metu enkavėdistai galėjo nužudyti apie 550-600 žmonių.

Manoma, kad iš tos žmonių grupės, atvežtos iš Kauno kalėjimo, išsigelbėjo mažiausiai pusšimtis. Kai kurie vėliau pateikė išsamius liudijimus, parašė knygas. Todėl Červenės žudynės yra vienas gausiausiai paliudytų sovietų režimo nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus.

Bigosovo stotyje buvo nužudytas Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Bizauskas, plk. Balys Giedraitis, buvęs vidaus reikalų ministras Steponas Rusteika, kiti Lietuvos karininkai, žurnalistai, visuomenės veikėjai.

Viena iš aukų Červenės žudynių aukų – plk. Juozas Šarauskas. 1940 m. birželio 26 d. jis buvo laikinai paskirtas Vytauto Didžiojo karo muziejaus viršininku. Tų pačių metų rugpjūčio 1 d. atleistas iš pareigų ir paskirtas Kariuomenės štabo ypatingų reikalų karininku, kartu einant Karo muziejaus viršininko pareigas.

1941 m. balandžio 26 d. plk. J. Šarauskas enkavedistų buvo areštuotas ir įkalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Kalinius varant iš kalėjimo, J. Šarauskas, išgirdęs šūvius, staiga nusilpo. Draugai bandė vesti už parankių, bet tai pastebėjo sargybiniai ir įsakė paleisti. Pulkininkas susmuko. Pakeliui enkavedistai šaudė nebegalinčius paeiti bei bandžiusius pabėgti suimtuosius. Dalis suimtųjų nušauti į pakaušį Chvoinikų miške. Tuomet priėjęs enkavedistas dviem pistoleto šūviais jį nušovė.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka, 1941 m. balandžio 26 d. daryta Kauno sunkiųjų darbų kalėjime.