Muziejuje pristatyta D. Kauno monografija „Martynas Jankus. Tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“
Gruodžio 9-ąją karo muziejuje buvo pristatyta Vilniaus universiteto profesoriaus, Mažosios Lietuvos tyrinėtojo Domo Kauno naujausia monografija „Martynas Jankus. Tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“. Pristatymo metu kartu su profesoriumi knygos detalėmis dalinosi VDU akademikas Egidijus Aleksandravičius bei VU docentas Tomas Petreikis, taip pat buvo pristatyta Martyno Jankaus muziejaus parengta paroda „.Metai, darbai ir veidai“, kurią muziejus eksponuos iki 2021 m. gruodžio 20 d.
Apie knygą „Martynas Jankus. Tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“
Knygoje „Martynas Jankus. Tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“ didžiausias dėmesys skiriamas M. Jankaus (1858–1946) asmenybei, jos formavimuisi ir brandai, veikiant etninėms, kultūrinėms, socialinėms ir politinėms aplinkybėms, bei raiškai geografinėje, profesinėje ir politinėje erdvėje.
Jankaus asmenybės ir Mažosios Lietuvos tapatumą lėmė krašto priklausymas vakarietiškoms, didesnės ekonominės ir kultūrinės pažangos vokiečių valstybėms, laisvas gyventojų judėjimas po užsienio šalis, demokratiškos evangelikų liuteronų tikybos tradicijos. Palyginti su Rusija, liberalesni Vokietijos įstatymai sudarė sąlygas Mažosios Lietuvos miestams tapti spaudos lotyniškuoju šriftu leidimo ir nelegalaus transportavimo per imperijų sieną židiniais, sąjūdžio veikėjų stotele tarp Rytų ir Vakarų.
Jankus dirbo Ragainėje, Tilžėje, Bitėnuose, Klaipėdoje ir Šilutėje, kur iš viso išspausdino 414 knygų, brošiūrų ir smulkiųjų spaudinių bei 27 periodiniai leidiniai lietuvių, vokiečių, sorbų, lenkų ir baltarusių kalbomis. Ši produkcija buvo skirta Mažajai ir Didžiajai Lietuvai bei išeivijai.
Jankaus pasiekimu laikytina leidinių įvairovė, jų pasaulietiškumas ir polemiškumas. Leidyba formavo M. Jankaus orientaciją į tautinį sąjūdį ir bendradarbiavimą su didžiąja tautos dalimi, į veržliai kylančias socialines ir politines jėgas. M. Jankus dalyvavo įkuriant pirmąją lietuvių kultūros draugiją „Birutė“ (1885 m.), per rinkimus į Prūsijos landtagą ir Vokietijos reichstagą leido politinę spaudą, skirtą lietuvių kandidatams palaikyti, pats kandidatavo. Jis pasirašė svarbiausius dokumentus dėl Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suvienijimo ir aktyviai veikė kaip vienas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos politinių vadovų. Lietuvos pirmosios nepriklausomybės metais M. Jankus pripažintas istorine asmenybe.
Dar gyvas jis buvo heroizuotas, jo vardu buvo pavadintos gatvės ir organizacijos, pastatytas monumentas. Šiandien M. Jankaus idėjos tebėra gyvos ir atitinka modernios tautos bei valstybės interesus.