Profesoriui Mykolui Römeriui – 145!

Didysis Lietuvos teisininkas ir Lietuvos konstitucinės teisės tėvas gimė Bagdoniškyje (Rokiškio r.) 1880 m. gegužės 7 d. Kilo iš garsiosios Römerių giminės, kurios šaknys per Livoniją driekiasi į viduramžių Saksoniją ir riterių laikus. Römeriai Lietuvoje atsirado XVII a., per daugelį kartų susigiminiavo su Lietuvos bajorija ir asimiliavosi.

Kaip pažymi prof. Mindaugas Maksimaitis, „Mykolas Römeris – neeilinė asmenybė savo nuopelnais valstybei, visuomenei ir mokslui. Nepaprasta energija, plati erudicija, tvirtos demokrato pažiūros ir tolerancija, gilus pilietiškumo suvokimas ir aukščiausios prabos žmogiškosios savybės leido jam išties daug nuveikti gimtojo krašto labui.“

Studijavęs Krokuvos ir Paryžiaus aukštosiose mokyklose, M. Römeris labai anksti įsitraukė į aktyvią visuomeninę ir publicistinę veiklą. Aktyvi veikla tautiniame atgimime virto daugybe puikių tekstų ir prasmingų diskusijų.

Laisvoje Lietuvoje M. Römeris greitai kilo karjeros laiptais: apygardos teismo teisėjas, Vyriausiojo tribunolo teisėjas, valstybės tarybos narys. Vėliau –  Lietuvos atstovas Klaipėdos krašto klausimais Hagos tarptautiniame teisingumo tribunole ir Tautų Sąjungoje. Buvo Klaipėdos krašto teisės ekspertu ir prie Ministrų kabineto sudarytos konsultantų komisijos Klaipėdos krašto reikalams nariu. Griežtas Vilniaus krašto okupacijos kritikas, rašęs smerkiantį laišką Juzefui Pilsudskiui. Vienas geriausių šalyje teisės pedagogų ir ilgametis Vytauto Didžiojo universiteto rektorius.

1923 m. profesorius rašė: „Visą gyvenimą kaip koks legendinis Sizifas ritau akmenį į kalną, ir tas akmuo nuolat riedėjo žemyn. Įrodinėjau, kad nacionalizmas yra dirbtinis ir veidmainiškas reiškinys ir kad mes, Lietuvos lenkai, turime stoti į piliečių eiles – Lietuvai, o ne Lenkijai, turime suprasti ir laikyti savo pareiga ir garbe visuomet dalyvauti pirmosiose kūrėjų gretose ir vadovautis krašto gerove, o ne kitų kraštų visuomenių interesais.”

Profesorius buvo Lietuvoje ir užsienyje – Lenkijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje – publikuojamų  monografijų ir mokslinių straipsnių autorius. Gausaus profesoriaus mokslinio palikimo temos: reprezentacija ir mandatas, administracinis teismas, konstitucinės ir teismo teisės pasieniai, Lietuvos ir valstybės apskritai konstitucinė teisė ir t.t.

Prof. M. Maksimaitis akcentuoja, kad „M. Römeris pirmasis Lietuvoje studentams skaitė konstitucinės teisės paskaitas, jo fundamentaliais darbais rėmėsi Nepriklausomos Lietuvos konstitucijos kūrėjai, dabar remiasi teisės mokslininkai savo paskaitose, moksliniuose veikaluose.“

Todėl profesorius laikomas ne tik Lietuvos konstitucinės teisės tėvu, bet ir vienu iš Lietuvos Sąjūdžio ideologų. Nedidelėje knygelėje „Lietuvos sovietizacija 1940–1941 m.“ jis aprašė sovietinę Lietuvos okupaciją ir būtent šis veikalas tapo viena iš Sąjūdžio vėliavų.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybės.