Rašytojui, žurnalistui ir Lietuvos kariuomenės kapitonui Fabijonui Neveravičiui – 125

Prieš 125 m., 1900 m. liepos 19 d., Pužų dvare (tuometinė Raseinių apskr., dabar – Tauragės r.) gimė Fabijonas Neveravičius. Prozininkas, vertėjas, redaktorius, žurnalistas, radijo diktorius, Lietuvos kariuomenės savanoris ir karininkas.

Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, studijavo tuometinio Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, baigė Kauno karo mokyklą.

Kaip ir tūkstančiai jaunuolių, 1919 m. savanoriškai išėjo į Lietuvos kariuomenę. 1920-1934 m. dirbo Karo mokykloje. 1934 m. po nepavykusio perversmo valant kariuomenę, buvo paleistas į atsargą. Atsargos kapitonas F. Neveravičius atsidėjo rašytojo, vertėjo ir žurnalisto darbui.

1935 m. išleistas jo romanas „Dienos ir naktys“, 1936 m. –  dviejų dalių istorinis romanas apie Abiejų Tautų Respublikos žlugimą „Blaškomos liepsnos“, 1937 m. – romanas apie 1831 m. sukilimą „Erškėčiai“, 1938 m. – apsakymų rinkinys „Palaimintas juokas“. Ketvirtajame dešimtmetyje F. Neveravičius į lietuvių kalbą išvertė Stefano Žeromskio (1864-1925), Vladislavo Reimonto (1867-1925), Levo Tolstojaus (1828-1910), Džordžo Orvelo (1903-1950) kūrinių. 1938 m. įstojo į Lietuvos rašytojų draugiją.

F. Neveravičiaus ilgametė tarnyba ir viešosios raiškos įgūdžiai nebuvo užmiršti ir po keleto metų jam patikėtas atsakingas darbas – 1939 m. spalį vesti Lietuvos kariuomenės įžengimo į Vilnių ir parado radijo laidas. Turbūt tuo laiku F. Neveravičius ir pradėjo dirbti Vilniaus radiofone.

Antrojo pasaulinio karo metais F. Neveravičius įsitraukė į antinacinę rezistenciją.

1944 m., artėjant frontui ir antrajai sovietų okupacijai, su tūkstančiais žmonių pasitraukė iš Lietuvos. 1947 m. persikėlė į Didžiąją Britaniją. Buvo išeivijoje veikusios Lietuvių žurnalistų sąjungos įgaliotiniu Rytų ir Vidurio Europos, Baltijos ir Balkanų tautų laisvųjų žurnalistų federacijos taryboje Londone.

1949 m. Didžiojoje Britanijoje išleistas rašytojo apysakų rinkinys „Dienovidžio sutemos“.

1949 m. jo iniciatyva įkurtas Lietuvių žurnalistų sąjungos skyrius Didžiojoje Britanijoje.

1952 m. į lietuvių kalbą išvertė ir išspausdino garsųjį „Gyvulių ūkį“.

1955 m. atstovavo Lietuvių žurnalistų sąjungai Londone vykusiame Tarptautinės laisvųjų žurnalistų federacijos IV kongrese, buvo išrinktas į revizijos komisiją. 1953-1958 m. redagavo Londone leistą žurnalą „Santarvė“. Išeivijoje toliau vertė įvairių autorių kūrinius.

F. Neveravičius mirė Londone 1981 m.