Rondašas

Apskriti skydai buvo naudojami jau senovėje. Tai vienas labiausiai paplitusių skydų tipų, kurį viduramžiais tebenaudojo pėstininkai ir kavalerija. Vėlyvaisiais viduramžiais ir Renesanso laikais Europoje daugiausiai pėstininkų naudojamam apskritam skydui prigijo rondašo pavadinimas. Toks skydas buvo gaminamas iš lengvos medienos, neretai aptraukiamas oda, sutvirtinamas metalinėmis vinimis, turėdavo umbą, vėlesniais laikais apkaustomas metalinėmis plokštėmis. Rondašus mūšyje naudodavo kalavijais, vėliau rapyromis ir kai kuriais kitais šaltaisiais ginklais ginkluoti kariai. XVI ir XVII a. amžiuje plieninėmis plokštėmis apkaustyti rondašai galėdavo apsaugoti karius ne tik nuo kirčių ir dūrių šaltaisiais ginklais, bet ir  nuo kai kurių šaunamųjų ginklų kulkų. Kai kurie skydai išsiskyrė gaudyklėmis, skirtomis priešo ginklų geležtėms sugauti. Kartais prie rondašų būdavo tvirtinami slapti ginklai, o naktinius puolimus pamėgę ispanai ir italai kai kuriuose skyduose įtaisydavo slaptus žibintus, kurių šviesa pasklisdavo per vožtuvu atidaromą ir uždaromą angą. Didėjant šaunamųjų ginklų galiai, buvo gaminami vis tvirtesni ir sunkesni rondašai. Skydus gaminantys meistrai tikrindavo jų atsparumą kulkoms šūviais iš arkebuzų arba kitų ginklų. Rondašus matome ir su Lietuvos karybos istorija susijusioje ikonografijoje. Apie 1630 m. Pieterio Snayerso (Pieter Snayers) nutapytame 1605 m. Salaspilio (Kircholmo) mūšio paveiksle regime švedų pėstininkų batalionų priešakyje išsidėsčiusius, šarvus dėvinčius karius, ginkluotus rapyromis ir rondašais. Ilgainiui rondašai prarado savo karinę reikšmę ir tapo dekoro elementais besipuikuojančiais ant pilių, rūmų ir dvarų sienų. Metaliniai rondašai išsiskiria ypatingu puošnumu. Jų išorinė pusė įprastai būdavo puošiama graviruojant, ėsdinant, kalinėjant, auksuojant ir dengiant kitais metalais.

Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomas plieninis, apskritas, į išorę išgaubtas rondašas su 7,7 cm ilgio smaigaliu išorinėje pusėje, ties viduriu, ir dviem diržais rankai vidinėje pusėje. Skydo paviršius gausiai dekoruotas cheminio ėsdinimo būdu išgautais ornamentais ir karinėmis kompozicijomis. Jo laukuose augalinių motyvų, fantastinių būtybių, ginklų ir muzikinių instrumentų apsuptyje pavaizduoti antikinių bruožų turinčių karių biustai (iki pusės krūtinės) ir renesansinius šarvus bei šalmus dėvintys kariai, ginkluoti daugiausia skydais ir kalavijais. Vidinėje skydo pusėje yra jam nešioti skirti diržai (rankenos). Skersmuo – 612 mm, svoris – 3,86 kg.