Sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena

Naujametinį dangų griausmingai nudažius įvairiaspalviams fejerverkams, pirmąją naujųjų metų dieną kiekvieno tėvynę mylinčio lietuvio širdyje ryškiausiai švyti trys brangios spalvos – geltona, žalia, raudona. Šiandien minima Lietuvos vėliavos diena, o pirmosios naujametinės dienos tapsmą vėliavos diena pavertusiam įvykiui šiandien sukanka 105-eri metai.

 1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, teko kovoti tiek už savo laisvę, tiek už galimybę ir teisę kelti savo vėliavą sostinės Vilniaus širdyje. 1918 m. balandžio 25 d. Lietuvos Tarybos patvirtinta trispalvė vėliava pirmą kartą Gedimino pilies bokšte iškelta tų pačių metų viduryje, bet krašte likusi vokiečių vadovybė liko nepatenkinta tokiu gestu ir leido lietuvišką vėliavą palikti tik šalia aukščiau pakeltos Vokietijos vėliavos. Prasidėjus Nepriklausomybės kovoms, 1919 m. sausio 1 d. Vilniaus komendanto ir pirmojo Lietuvos savanorio Kazio Škirpos vadovaujama savanorių grupė iškėlė Lietuvos vėliavą Gedimino pilies bokšte ir šis žygis įamžino šią dieną kaip Lietuvos vėliavos dieną. Šiuo žingsniu parodyta, kad visos šalies žemės su sostine Vilniumi priklauso būtent Lietuvai ir jos gyventojai yra pasiruošę ginti jos laisvę ir nepriklausomybę. Šį kartą vėliavai plevėsuoti buvo lemta tik 5 dienas, nes sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuplėšė geltoną ir žalią juostas, palikdami jų polinkiui lieti kitų kraują simboliškai tinkančią raudoną.

Skirtingai nei šios vėliavos, bolševikams nepavyko suplėšyti Lietuvos vienybės ir valios priešintis. Sėkminga Nepriklausomybės kovų baigtis neleido priešams paveržti mūsų laisvės, o 1920 m. rugpjūtį Vilniuje vėl iškilo lietuviška trispalvė. Nepaisant išsaugotos nepriklausomybės, tų pačių metų rudenį lenkų įvykdytas klastingas Vilniaus užėmimas beveik dviem dešimtmečiams lietuviškas vėliavas paliko puošti valstybines institucijas laikinojoje sostinėje Kaune. 1939 m. vėliava, kartu su žygiuojančia Lietuvos kariuomene, grįžo į istorinę sostinę Vilnių. Deja, vėliau sekusios okupacijos ilgam paslėpė Lietuvos vėliavas žmonių slėptuvėse ir širdyse, kol, galiausiai, trispalvė sugrįžo į Gedimino pilies bokštą 1988 m. spalio 7 d. ir plevėsuoja ten iki šiol.

Vėl nepriklausomoje Lietuvoje kiekvieną sausio 1 d. vyksta vėliavos pakėlimo ceremonija, pagal tradiciją senąją perduodant saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį. Šie, 2024-ieji, metai, atskraidinti drakono – mitinės būtybės, kurios išvaizdą savo vaizduotėse lengviausiai galime keisti ir kūrybiškai marginti. Pirmąją metų dieną nuspalvinkime jį geltonai, žaliai ir raudonai ir tegul jis atneša mūsų tautai ir valstybei dar vienus laisvus, ryžtingus, darbščius ir malonius metus.

Šią Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugomą Trispalvę sovietmečiu išsaugojo Benjaminas Stanevičius (1923–2012). XX a. ketvirtajame dešimtmetyje pasiūtą vėliavą Benjaminas nešdavosi į Sąjūdžio mitingus.